Ateroma ir aterosklerozė

Ateroma ir aterosklerozė

APIBRĖŽIMAS

Ateroma
[gr. athērōma < athērē — manų košė], į naviką panaši pūslelė,
pripildyta riebalų; susidaro odoje, užsikimšus riebalų liaukos latakui.
Aterosklerozė – tai lėtinė arterijų sienelių liga, kai jose susidaro
aterosklerozinės plokštelės (ateromos)

EPIDEMIOLOGIJA

Dažniausiai
aterosklerozė vystosi rūkantiems, sergantiems cukriniu diabetu,
turintiems padidintą arterinį kraujospūdį, krešėjimo sutrikimų, esant
padidėjusiam riebalų kiekiui kraujyje. Širdies kraujagyslių
aterosklerozė daugiau nei 60 proc. vyrų ir beveik 50 proc. moterų
komplikuojasi į širdies infarktą arba baigiasi staigia mirtimi.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Ateromos
atsiranda užsikimšus odos riebalų liaukos latakui. Ateromos atrodo kaip
standūs neskausmingi odos dariniai. Gali atsirasti ant bent kurios kūno
dalies, taip pat ir ant lytinių organų. Infekuotos ateromos pradeda
pūliuoti. Pūliavimo atveju būtinas pūlinio drenavimas, neretai skiriami
antibakteriniai preparatai.

Aterosklerozės atsiradimas: dėl
įvairių priežasčių (padidėjęs riebalų, ypač cholesterolio, kiekis
kraujyje (hiperlipidemija, hipercholesterolemija), cigarečių dūmų
medžiagos, padidėjęs kraujo spaudimas) pažeidžiamas endotelis, prie
pažeidimo vietos prikimba trombocitai ir eritrocitai, leukocitai
migruoja po endoteliu, ten išskiria augimo faktorių –  sukelia
viduriniojo arterijos sienelės sluoksnio storėjimą, pradeda kauptis
riebalai. Virš šių sankaupų užsideda jungiamojo audinio „stogelis“.
Tokia plokštelė gali sukalkėti. Kartais tokios plokštelės gali plyšti
(tai vadinamoji nestabili plokštelė), plyšimo vietoje formuojasi
trombai, kurie gali užkimšti kraujagyslę arba atitrūkti ir nukeliauti į
kitą vietą (tokie trombai jau vadinami embolais). Aterosklerozės
procesas pažeidžia įvairių organizmo kraujagyslių vidinį sluoksnį.
Dažniausiai nukenčia galvos smegenų, vainikinės (širdies), galūnių,
inkstų, žarnyno kraujagyslės. Susiaurėjus ar visiškai užakus arterijoms,
sumažėja kraujo pritekėjimas į tą organą ar kūno dalį, vystosi būklė,
vadinama išemija.

Aterosklerozė gali vystytis dviem keliais:

                      • padėtis gali blogėti palaipsniui, kol arterijų
sienelės taip sustorėja, kad pro jas nebeprateka kraujas;

                      • nedidelė riebalinė plokštelė, susiformavusi ant
kraujagyslių sienelių, staiga įtrūksta ir iki tol buvusį sveiką žmogų
ištinka miokardo infarktas ar net staigi širdinė mirtis.

Aterosklerozė sukelia sunkias ligas: krūtinės anginą, miokardo infarktą, širdies ritmo sutrikimus, insultą.

KLINIKA

Esant
galvos smegenų kraujagyslių pakenkimui būdinga kūno dalies aptirpimas,
nusilpimas (iki visiško paralyžiaus), regėjimo, kalbos, rijimo,
pusiausvyros sutrikimai. Išsivysčius vainikinių širdies kraujagyslių
aterosklerozei – pasireiškia krūtinės angina. Galūnių kraujagyslių
aterosklerozė dažniausiai pasireiškia protarpiniu šlubumu – staigiu kojų
skausmu paėjus ir jo išnykimu sustojus pailsėti. Inkstų arterijų
aterosklerozė dažniausiai pasireiškia renaline arterine hipertenzija.
Esant žarnyno arterijų aterosklerozei būdingi 20-30min po valgio
atsirandantys skausmai pilve, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas,
pilvo pūtimas.

DIAGNOSTIKA

Ligonio
ištyrimas ir kraujagyslių būklės įvertinimas (čiuopiamas pulsas,
matuojamas spaudimas). Tiksliau pakenkimo vietą ir laipsnį padeda
nustatyti įvairūs ultragarsiniai ir radiologiniai tyrimai.

GYDYMAS

Ateromų
gydymas – chirurginis. Tačiau, gydymo būdai nustatomi konsultacijos
metu. Šalinamos su vietine nejautra. Aterosklerozė – neišgydoma.

PROFILAKTIKA

Aterosklerozės
prevencija yra efektyvi, kai koreguojami visi rizikos veiksniai, ypač
sumažinamas riebalų kiekis kraujyje, kraujo spaudimas, metama rūkyti,
saikingai vartojama alkoholio (raudonas vynas pasižymi
antioksidantinėmis savybėmis, todėl nedideli jo kiekiai saugo nuo
aterosklerozės).