Apvaliosios kirmėlės (ASKARIDOZĖ)









APVALIOSIOS KIRMĖLĖ (ASKARIDOZĖ)

APIBRĖŽIMAS

Askaridozė yra helmintozė (parazitinis susirgimas), kurį
sukelia apvaliosios kirmėlės – askaridės (Ascaris lumbricoides).

 

EPIDEMIOLOGIJA

Askaridozė- labiausiai paplitusi visame pasaulyje
parazitozė. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje askaridoze
serga 1,4 mlrd. žmonių (ketvirtadalis visų žemės gyventojų), dauguma iš jų-
Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje.Tropiniuose kraštuose esantis šiltas ir
drėgnas klimatas sudaro idealias sąlygas kiaušinėliams vystytis. Žmonių
užsikrėtimas tokiose vietovėse vyksta visus metus. Šalyse su karštu ir sausu
klimatu susirgimai registruojami retai, perdavimas vyksta tik tam tikru metų
laiku. Invazija ypač palitui tarp 2-3 metų amžiaus vaikų.
Didelį šios parazitozės paplitimą pasaulyje lemia nepaprastai didelis parazito
produktyvumas, kiaušinėlių atsparumas aplinkoje, paprastas perdavimo
mechanizmas, blogos žmonių gyvenimo sanitarinės – ekonominės sąlygos, didelis
skaičius besimptomių ligos sukėlėjų nešiotojų, platinančių parazito
kiaušinėlius bei intensyvus aplinkos (dirvožemio, vandens) teršimas askaridžių
kiaušinėliais.
Lietuvoje  nustatomas 3,61 atvejis
10-čiai tūkst. gyventojų.

LIGOS PRIEŽASTYS IR
EIGA

Askaridozę sukelia apvalioji kirmėlė Ascaris lumbricoides –
askaridė. Suaugusios patelės ilgis siekia 20-40 cm, storis- 5-6 mm, 
patinėlio –  12-25 cm ir 3-4 mm. Askaridžių kiaušinių dydis 0,05—0,07 х
0,40—0,05 mm. Askaridės parazituoja plonojoje žarnoje. Patelė per dieną padeda
apie 240000 kiaušinėlių, kurie nesubrendę su išmatomis patenka į aplinką.
Dirvoje, kurios temperatūra yra nuo 12 iki 25°C ir pakanka drėgmės bei
deguonies, askaridžių kiaušinėliai subręsta ir dirvožemyje būna gyvybingi 7-10
metų. Palankiomis sąlygomis kiaušinėliams subręsti pakanka 14-16 dienų. Liga
perduodama fekaliniu-oraliniu keliu –  per maistą, vandenį, žemėmis
suterštas rankas patenka subrendęs kiaušinėlis į burną.  Dažniausiai
užsikrečiama per daržoves, žalumynus, uogas, augusius išmatomis ( ir askaridžių
kiaušiniais!) užterštame dirvožemyje. Tai sunkiai nuplaunami augalai, kurių
negalima patrinti, nuplikyti– salotos, braškės ir pan. Taip pat per neplautus
vaisius, uogas.  Galima užsikrėsti atsigėrus vandens iš atvirų vandens
telkinių, maudantis. Vaikai užsikrečia žaisdami lauke,  kišdami neplautus
pirštukus, žaislus į burną.  Dėl šių priežasčių užsikrėtimas turi
sezoniškumo pobūdį, nors  galimas ištisus metus. Žmogus nuo žmogaus
tiesiogiai neužsikrečia.

Subrendusiems askaridžių kiaušinėliams patekus i plonąją
žarną, iš jų išsilaisvina judrios lervos, kurios prasiskverbia į kraujagysles
ir su veniniu krauju patenka į širdį, plaučius, po to – į plaučių alveoles,
trachėją, nosiarykle, su seilėmis vėl nuryjamos ir tada žarnose jau galutinai
subręsta. Visas askaridžių raidos ciklas trunka apie 75 dienas, o žmogaus
žarnyne jos gyvena l metus.

KLINIKA

Skiriamos lervų migracijos ir žarnų askaridozės stadijos.  Vykstant lervų migracijai (praėjus 7- 15 dienų
po užsikrėtimo) pasireiškia kosulys su skrepliais, dusulys, karščiavimas, odos
bėrimas, kraujyje labai padidėja eozinofilų. Askaridėms parazituojant žarnyne
būna apetito stoka, šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmai, griežimas dantimis,
galvos skausmai, sumažėjęs darbingumas, blogas miegas. Kirmėlės išskiria savo
medžiagų apykaitos produktus, kurie nuodija žmogaus organizmą, dėl ko ir
pasireiškia alerginės ir uždegiminės reakcijos. Be to, mažėja atsparumas kitoms
ligoms, kadangi slopinamas imunitetas. Jeigu žarnyne askaridžių daug, gali
atsirasti sunkių komplikacijų – askaridžių kamuolio „kamštis“ gali
sukelti žarnų nepraeinamumą, apendicitą, mechanine geltą ir kt. Dažnai liga
praeina nepastebėta ir nustatoma atsitiktinai, atlikus išmatų tyrimus ar
suaugusiai kirmėlei pasišalinant su išmatomis

 

DIAGNOSTIKA

Askaridozė diagnozuojama suradus kirmėlių kiaušinėlių
išmatose. Savaiminis kirmino pasišalinimas iš žarnyno patvirtina diagnozę.  Askaridozė taip pat gali būti diagnozuojama
rentgenologinio tyrimo metu aptikus kirmėlių žarnyne, plaučiuose radus
eozinofilinių infiltratų, lervų. Ultragarsu galima nustatyti kepenų ar kasos
askaridozę.  Kraujo tyrime būna padaugėję
leukocitų, eozinofilų.

 

GYDYMAS

Pirmiausiai parenkamas vaistas- mebendazolis. Jis geriamas
po 100 mg kas 12 valandų 3 dienas. Taip pat galima išgerti vienkartinę 400 mg
albendazolio dozę. Kiti vaistai: pirantelio pamoatas, ivermektinas. Kartais
kirminai šalinami per endoskopinį tyrimą.

Po gydymo išmatų tyrimai kartojami po 2 savaičių, jei
reikia- gydymas kartojamas.

 

PROFILAKTIKA

1. Neužteršti išmatomis dirvožemio, kiemų, vaikų žaidimo,
sporto aikštelių, paplūdimių smėlio.
2. Nenaudoti fekalijų daržų, sodų tręšimui.  Fekalijas būtina
kompostuoti keliems metams, nes komposto krūvoje susidaro aukšta temperatūra,
kuri nukenksmina pavojingus mikroorganizmus, kirmėlių kiaušinėlius.
3. Rūpestingai nusiplauti rankas po naudojimosi tualetu, žemės darbų,
vaikams po žaidimų lauke, smėlio dėžėse ir pan.
4. Stengtis neužteršti neplautomis rankomis namų apyvokos daiktų, naikinti
muses, kurios gali pernešti kirmėlių kiaušinėlius ant maisto.
5. Maistui naudoti tik  rūpestingai nuplautas daržoves, vaisius
uogas.
6. Negerti atvirų vandens telkinių vandens. Jei nėra kito pasirinkimo, jį
būtina virinti.