Aneurizma

Aneurizma

APIBRĖŽIMAS

Aneurizma (iš
senovės graikų.: Ἀνεύρυσμα – aneurusma „išsiplėtimas“, iš ἀνευρύνειν
aneurunein „išsiplečia“) yra lokalizuotas, krauju užpildytas balionas,
susidaręs iš išsipūtusios kraujagyslių sienelės. Aneurizmos gali
paprastai atsirasti smegenų pamato arterijose ir aortoje, kuri yra
pagrindinė arterija, į kurią teka kraujas iš širdies ir į didįjį kraujo
apytakos ratą. Kai aneurizmos didėja, yra didelė plyšimo rizika, tada
pasireiškia sunkus kraujavimas, kitų komplikacijos ar mirtis. Aneurizmos
gali būti paveldimos arba sukeltos ligų, kurios silpnina kraujagyslės
sienelę.

EPIDEMIOLOGIJA

Senstant didėja ir aneurizmų
atsiradimo rizika. Didžiausia rizika aneurizmoms atsirasti yra žmonėms,
kurių amžius yra virš 50 metų, labiau vyrams nei moterims. Kiti
pagrindiniai rizikos faktoriai yra rūkymas ir aukštas kraujo spaudimas.
Ypač aukštas rizikos faktorius pacientų, kurių šeimos narių tarpe yra ar
buvo sirgusių aneurizma. Jei žinote tokių faktų, būtinai turite
pranešti apie tai savo gydytojui.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Smegenų (cerebrinės) aneurizmos priežastys:

  • ·Arterijų sienelių silpnumas (paprastai pasireiškia nuo gimimo);
  • ·Hipertenzija (aukštas kraujospūdis);
  • ·Aterosklerozė (plokštelės ant kraujagyslių sienelių iš cholesterolio, trombocitų, fibrino ir kitų medžiagų).

Dauguma
smegenų aneurizmų vystyti smegenų pamate, nes šioje vietoje yra
plonesnės arterijų sienelės. Tačiau aneurizmų pasitaiko ir kitose
smegenų vietose.

Pilvo aortos aneurizmos priežastys:

  • ·Aterosklerozė;
  • ·Rūkymas
    – tai yra pagrindinis rizikos veiksnys aortos aneurizmos plėtrai.
    Rūkymas padeda atsirasti aterosklerozei, hipertenzijai ir aneurizmos
    augimo pagreičiui. Palyginti su moterų, kurios metė rūkyti, ir rūkančių –
    pilvo aortos aneurizmos ar jų plyšimai yra keturis kartus dažnesni;
  • ·Hipertenzija – ypač jei ji yra blogai kontroliuojama (negydoma visais);
  • ·Vaskulitas (aortos infekcijos);
  • ·Kokaino vartojimas.

Krūtinės aortos aneurizmos priežastys:

Apie
1 iš 4 aortos aneurizmų pasireiškia aortoje krūtinės srityje.
Priežastys yra panašios į pilvo aortos aneurizmos priežastis, tačiau
įtakoja dar papildomi veiksniai:

  • ·Marfan sindromas – tai jungiamojo audinio genetinis sutrikimas;
  • ·Ankstesnis aortos sužalojimas – žmonių su ankstesnėmis aortos traumomis turi didesnę riziką susirgti krūtinės aortos aneurizma;
  • ·Bendros traumos.

KLINIKA

Dauguma
aortos aneurizmų pasireiškia paciento pilvo aortoje. Yra įprasta, kad
pacientas serga aneurizma ir nepatiria jokių simptomų kelerius metus.
Paprastai pacientai nesikreipia į gydytojus kol neįvyksta aneurizmos
plyšimas.

Kai kurių pacientų simptomai, kai dar nėra aneurizmos plyšimo:

  • ·Pulsuojantis pojūtis pilve;
  • ·Nugaros skausmas;
  • ·Pilvo skausmas – šis skausmas dažnai plinta į nugarą
  • ·Jei aneurizma ir toliau auga ir prisispaudžia prie stuburo ar krūtinės organų, pacientui gali pasireikšti kosulys;
  • ·Balso praradimas;
  • ·Kvėpavimo sunkumai;
  • ·Rijimo problemos.

DIAGNOSTIKA

Aortos aneurizmos diagnostika:

Jei aortos aneurizma yra įtariama, be kai kurių konkrečių bandymų atliekama:

  • ·Pilvo
    ultragarsas – pacientas guli ant nugaros, jo pilvą ištepa geliu ir
    tiria ultragarso davikliu. Gelis mažina oro kišenių formavimąsi dėl odos
    paviršiaus. Daviklis, liečiantis pilvo odos paviršių, siunčia vaizdus į
    monitorių, kur matomi vidaus organai ir galimos aneurizmos;
  • ·KT (kompiuterinė tomografija) skenavimas – rentgeno spinduliai yra naudojami sukurti trijų dimensijų nuotrauką;
  • ·MRT (magnetinio rezonanso) skenavimas – magnetinių ir radijo bangų formuojamos dviejų ir trijų dimensijų nuotraukos.

Smegenų aneurizmos diagnozė:

Pacientams,
kurie staiga pajunta labai stiprius galvos skausmus arba kitus
simptomus, kurie gali rodyti plyšusią smegenų aneurizmą, greičiausiai,
bus atliekami kai kurie testai sužinoti ar yra kokių nors
subarachnoidinių kraujosruvų arba kai kitos rūšies insultų. Pacientams,
kurie neturi plyšusios smegenų aneurizmos požymių, tačiau junta tokius
simptomus kaip skausmą už akių, matymo pokyčius ar paralyžių vienoje
veido pusėje, taip pat bus atliekami bandymai. Šie bandymai gali apimti:

  • ·KT (kompiuterinė tomografija) skenavimas;
  • ·Galvos
    ir stuburo smegenų skysčio tyrimas – tiems, kuriems galėjo atsirasti
    subarachnoidinė kraujosruva tikriausiai turės raudonųjų kraujo ląstelių
    smegenų skystyje. Pacientams, kuriems buvo plyšusios aneurizmos
    simptomų, tačiau KT neparodė jokio kraujavimo, bus atliktas šis smegenų
    skysčio tyrimas, vadinamas juosmenine punkcija;
  • ·MRT (magnetinio rezonanso) skenavimas;
  • ·Cerebrines
    arteriogramas (smegenų angiogramas) – kateteris yra įtraukiamas į
    didelę arterija, paprastai patekti pro paciento kirkšnį ir nukeliauja
    pro širdį į smegenų arterijas. Specialių dažų patenka į arterijas per
    kateterį, kuri rentgeno nuotraukose gali parodyti aneurizmų buvimo
    vietas.

GYDYMAS

Jei aneurizma yra iki 5,5 cm
skersmens, rekomenduojama lankytis pas gydytoją kasmet ir stebėti ar
aneurizma nedidėja. Iki 5cm skersmens aortos aneurizmų plyšimo rizika
yra 1%/metus, o >6cm pločio 25%/metus. Jei aneurizma per metus
padidėja >1 cm, skersmuo būna >5cm ar atsiranda specifiniai
simptomai, siūloma operacija.

PROFILAKTIKA

Svarbu laiku ir
aktyviai gydyti aterosklerozę, padidėjusį kraujo spaudimą, uždegimines
ligas. Mažinti padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Vengti labai
sunkaus fizinio darbo, mesti rūkyti.