Anemija

Anemija

APIBRĖŽIMAS

Anemija – tai būklė,
kai kraujyje sumažėja eritrocitų ir (arba) hemoglobino ar pakinta jų
kokybė. Eritrocitai – tai raudonieji kraujo kūneliai. Eritrocitai
perneša audiniams deguonį hemoglobino pavidalu. Dėl jų ir kvėpavimo bei
širdies ir kraujagyslių sistemų funkcijų sutrikimų, atsiranda įvairių
organų ir audinių hipoksija ir pažeidimai.

EPIDEMIOLOGIJA

8
proc. visų moterų serga geležies stokos anemija. 80 proc. šio anemijos
tipo pacientų yra vaisingo amžiaus moterys. Geležies stokos anemija
dažnesnė rūkančioms, taip pat turinčioms gausias menstruacijas moterims

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Pagrindinės kiekybinės anemijų priežastys:

1. eritrocitų netekimas (nukraujavimas);

2. per maža eritrocitų gamyba kaulų čiulpuose (sutrikusi eritropoezė);

3. pagreitėjęs eritrocitų irimas (hemolizė).

Anemijų klasifikacija:

  • ·eritrocitų kiekio sumažėjimas (anemija po nukraujavimo);
  • ·sutrikusi eritropoezė (megaloblastinės, geležies stokos, aplazinė anemijos, lėtinių ligų bei talasemijos metu, sideroblastinė);
  • ·padidėjęs eritrocitų irimas (hemolizinė anemija).
  • ·hipochrominės – geležies stokos, dėl uždegimo, infekcijos, naviko, talasemijos sukelta anemija;
  • ·hiperchrominės – megaloblastinės anemijos – B12  ir folio rūgšties stokos anemijos;
  • ·normochrominės – hemolizinė, anemija po nukraujavimo.

Ūminę
anemiją po nukraujavimo sukelia: staigus kraujavimas, kai sužalojami
minkštieji audiniai, trauma, negimdyminis nėštumas, vėžys, kepenų
cirozė, po operacijų, esant hipokoaguliacijai, ypač hemofilija
sergantiems ligoniams.

Per 24 val. nuo kraujo netekimo, organizmas
pradeda atkurti normalų kraujo plazmos kiekį iš audinių ir
intersticinio skysčio. Tada 1-ame tūrio vienete yra mažai eritrocitų,
daugiau plazmos.

Staiga nukraujavus, sumažėja bendras
cirkuliuojančio kraujo kiekis, arterinis kraujospūdis, padažnėja
kvėpavimas. Gali net ištikti pohemoraginis arba hipovoleminis šokas.
Pradinius klinikinius simptomus sukelia kompensaciniai mechanizmai,
atsiradę netekus dalies kraujo.

Lėtine pohemoragine
anemija sukelta ilgai trunkančio arba dažnai pasikartojančio nedidelio
vidinio ar išorinio kraujavimo (2–4 g per dieną). Ji atsiranda dėl dažno
negausaus, nuolatinio kraujavimo (dismenorėjos, skrandžio opos, plaučių
tuberkuliozės, hemarojinių mazgų ir kitų hemoraginių diatezių).

Lėtinio
kraujavimo metu, išsekus geležies atsargoms, pasireiškia geležies
stokos anemija. Lėtinė anemija po nukraujavimo priklauso geležies stokos
tipo anemijai. Atsiradusi hipoksija skatina eritropoetino išsiskyrimą,
kuris aktyvina eritrocitų gamybą.

Anemijos dėl sutrikusios
eritropoezės: paprastai eritrocitai funkcionuoja apie 90-120 dienų
(keturis mėnesius). Tarp daugelio eritrocitų gamybai reikalingų medžiagų
svarbiausios yra: geležis, vitaminas B12, folio rūgštis. Trūkstant
eritrocitų gamybai reikalingos kurios nors medžiagos, vystosi anemija.

Geležies
stokos anemija yra dažniausia anemijos forma. Geležis yra svarbi 
hemoglobino sintezei. Geležies stokos anemija – tai organizmo būklė, kai
dėl geležies stokos sumažėja eritrocitų kiekis ir hemoglobino
koncentracija. Taip atsitinka dėl sumažėjusios eritrocitų gamybos kaulų
čiulpuose ar dėl padidėjusio eritrocitų irimo ar netekimo (pvz.: esant
lėtiniam kraujavimui). Pagrindinės priežastys yra šios:

1) geležies stoka dėl lėtinio nukraujavimo,

2) sutrikusi geležies rezorbcija,

3) nepakankama (vegetarinė) mityba,

4) didelis geležies poreikis nėštumo, laktacijos laikotarpiu ar augant,

5) sutrikusi geležies pernaša dėl įgimtos atransferinemijos,

6) sutrikęs geležies deponavimas, dėl kepenų ligų.

Vaikystėje
geležies stokos anemijos dažniausia priežastis yra nepakankamas
geležies kiekis, gaunamas su maistu. Suaugusiesiems šį anemijos tipą
daugiausiai sukelia kraujo (dėl įvairių priežasčių) netekimas. Taip pat
geležies stokos anemijos priežastys yra: nepakankamas geležies
pasisavinimas iš virškinimo kanalo (pvz.: sergant celiakine liga, Krono
liga). Padidėjęs geležies poreikis organizme (kūdikiams, vaikams bei
paaugliams greitai augant, nėštumo metu). Daug geležies netenkama dėl
įvairių priežasčių: kraujuojant iš skrandžio ir dvylikapirštės žarnos
opos, virškinamojo kanalo polipų bei navikų, hemorojinių mazgų, moterims
– dėl gausių mėnesinių, taip pat dėl kitų ligų, pasireiškiančių lėtiniu
kraujavimu.

KLINIKA

Geležies stokos anemijai
būdinga: ligoniui būdingas žalsvo atspalvio blyškumas, silpnumas,
nuovargis, gleivinių atrofija, galvos svaigimas ir skausmas, ūžimas
ausyse, tachikardija, dusulys, apetito stoka, burnos kampų įtrūkimai,
sutrikęs virškinimas. Geležies stokai būdinga sausa, plona oda, dažni
įtrūkimai, nelygūs, lūžinėjantys nagai, plaukai netenka blizgesio,
plonėja, sausėja, pradeda lūžinėti, slenka, lėčiau auga. Virškinimo
trakto uždegimai, rijimo sutrikimai, nagų ir plaukų pažeidimai – tai
vadinama Plumerio-Vinsono sindromu.

Simptomai:

Liga
pasireiškia bendru silpnumu, greitu nuovargiu, padidėjusiu širdies
dažniu, galimas oro trūkumas, dusulys, galvos svaigimas ar net alpimas.
Esant sunkiai anemijai, galimas galvos, krūtinės ar kojų skausmas.
Hemoglobino koncentracijai nukritus žemiau nei 35-50 g/l, ligonio būklė
darosi kritiška: Krinta arterinis kraujospūdis, pulsas silpnėja, temsta
ir gali visiškai išnykti sąmonė. Būdingas požymis yra skonio pokytis
(pika). Tada pacientai jaučia norą valgyti molį, kreidą, ledo
gabalėlius, varveklius. Pacientus vargina burnos sausumas, rijimo
sutrikimai – disfagija. Iš pradžių ligos simptomai būna neryškūs. Vėliau
ligonis greičiau pavargsta įprasto fizinio krūvio metu (pvz.: einant ar
dirbant kasdienius darbus), pradeda trūkti oro (šiems simptomams
jautresni širdies nepakankamumu, krūtinės angina sergantys pacientai).
Dėl nepakankamo deguonies kiekio smegenyse darosi sunku susikaupti,
dirbti protinį darbą.

DIAGNOSTIKA

Laboratoriniai  tyrimai geležies stokos anemija:

Rezultatai priklauso nuo geležies stokos lygio:

Mažas
serumo geležies kiekis, padidėjusi plazmos galia sujungti geležį,
sumažėjęs transferino įsotinimas. Tai, kad nėra geležies atsargų kaulų
čiulpuose ir sumažėjęs feritino kiekis serume, yra pagrindiniai
diagnostiniai pakitimai. Esant geležies stokos anemijai, moterų
eritrocitų skaičius būna mažesnis nei 3,9 x 1012/l, vyrų – mažesnis nei
4,3x 1012/l; moterų hemoglobino koncentracija kraujyje mažesnė nei
120g/l, o vyrų – mažesnė nei 130g/l.

Kraujyje būna sumažėjusi
geležies bei geležį kaupiančio baltymo (feritino) koncentracija, geležį
transportuojančio baltymo (transferino) – padidėjusi.

GYDYMAS

Geležies
stokos anemijai svarbiausia pašalinti geležies stoką sukėlusią
priežastį. Geležies stokos anemijai gydyti skiriama geležies preparatų.
Geležies preparatai vartojami gana ilgai – apie tris mėnesius, nes toks
laikas būtinas geležies atsargoms ląstelėse atstatyti.

Svarbu
pažymėti, kad negalint pašalinti geležies stokos anemiją sukeliančios
priežasties (pvz.: negrįžtamai sutrikęs geležies pasisavinimas,
padidėjęs jos poreikis, fiziologinis kraujavimas), būtinas ir
vienintelis gydymas yra ilgalaikis geležies preparatų vartojimas.

PROFILAKTIKA

Geležies
preparatų vartojimas, buvimas gryname ore, fizinė veikla – visa tai
stiprina fizinę žmogaus būklę bei iš dalies apsaugo nuo anemijų. Kitais
atvejais, kai anemijos būna įgimtos, pvz., megaloblastinės anemojos,
profilaktikos nėra.