Aklumas

APIBRĖŽIMAS

Aklumas
yra regėjimo sutrikimas, kai iš dalies arba visiškai sutrinka tikrovės
regimasis suvokimas. Atitinkamai, jis gali būti dalinis arba absoliutus,
kai akis visiškai neskiria šviesos nuo tamsos. Aklumą gali lemti
regėjimo aštrumo sutrikimas arba regėjimo lauko susiaurėjimas.

EPIDEMIOLOGIJA

Pasaulyje
kiekvienais metais apanka apie 500 tūkst. vaikų – vidutiniškai po vieną
kas minutę, apie pusę jų per vienerius dvejus metus miršta dėl
priežasčių, lėmusių aklumą. Manoma, jog trečdalis apanka dėl laiku
negydytos ligos. Aklumo priežastys priklauso nuo šalies ekonominio
lygio. Yra šalių, kur aklumas registruojamas. Minėtinos Šiaurės Europos
valstybės. Jos turi „Šiaurės šalių aklumo” registrą. Statistikos
duomenys rodo, jog vaikų aklumo paplitimas tiesiogiai susijęs su vaikų
iki penkerių metų mirtingumu. Jį seka Jungtinių Tautų tarptautinis vaikų
fondas. Pasaulyje aklų vaikų yra nuo 0,3 tūkst. ekonomiškai
išsivysčiusiose šalyse iki 1,5 tūkst. ekonomiškai atsilikusiose trečiojo
pasaulio valstybėse. Vidutiniškai ekonomiškai stipriose valstybėse
vaikų aklumas – apie 0,7 tūkst. Lietuva priskiriama prie tokių šalių.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Absoliutus
aklumas yra tada, kai akis visiškai neatskiria šviesos nuo tamsos.
Praktiškai aklais laikomi asmenys, kurių geriau matančios akies regėjimo
aštrumas su akiniais yra ne didesnis kaip 0,08 (skiria pirštus iš
keturių metrų). Gali būti susiaurėjęs matymo laukas iki 5-10 laipsnių
nuo fiksuojamojo taško.

                      1. Ligos:

Dauguma
regos sutrikimų yra nulemti ligų arba prastos mitybos. Pagal Pasaulio
sveikatos organizacijos 2002-ųjų metų duomenis, pagrindinės aklumo
priežastys pasaulyje be kitų priežasčių yra:

• katarakta (47,9 %),
• glaukoma (12,3 %),
• amžinė geltonosios dėmės degenaracija (8,7 %),
• ragenos drumstumas (5,1 %)
• diabetinė retinopatija (4,8 %)

                      2. Įgimtos anomalijos ir traumos:

Akių
traumos, dažniausiai pasitaikančios asmenims iki 30 metų, yra
pagrindinė vienakinio aklumo (kai nematoma tik viena akimi) priežastis
JAV. Traumos paprastai sutrikdo regėjimą pažeidžiant pačią akį, o
įgimtos anomalijos, kaip regos nervo hipoplazija, paveikia regos nervą,
kuris perduoda signalus iš akies į smegenis, kas gali lemti pablogėjusį
regos aštrumą.

Žmonės, patyrę traumas pakaušinėje smegenų srityje,
gali iš dalies arba visiškai prarasti regėjimą, nepaisant to, jog jų
akys ar regos nervai yra visiškai nepažeisti.

                      3. Genetiniai defektai

Asmenys,
pasižymintys albinizmu, neretai kenčia nuo dalinių regos sutrikimų,
tačiau atvejai, kai dėl šios priežasties nematoma visiškai, yra reti.
Lėberio amaurozė gali lemti visišką aklumą arba stiprų regos sutrikimą
nuo gimimo ar ankstyvos vaikystės.

Žmogaus genomo šifravimas
padėjo išaiškinti ir kitų suprastėjusio regėjimo priežasčių. Viena tokių
yra Bardeto ir Biedlo sindromas.

                      4. Apsinuodijimas:

Nors
ir retai, tačiau aklumą gali lemti ir apsinuodijimas. Vienas iš
žinomiausių pavyzdžių yra metanolis. Nepaisant to, jog pats metanolis
yra tik nežymiai toksiškas, bet, nepakankant etanolio metabolizmui
(medžiagų apykaitai), metanolis skyla į formaldehidą ir skruzdžių
rūgštį, kas gali sąlygoti aklumą bei eilę kitų sveikatos sutrikimų ir
netgi mirtį.

KLINIKA

• Apakimas
• Regėjimo lauko susiaurėjimas
• Regėjimo aštrumo mažėjimas
• Skiriama tik šviesa nuo tamsos

DIAGNOSTIKA

Įtariant
aklumą tiriamas regos aštrumas naudojantis specialiomis lentelėmis.
Normalus regos aštrumas yra lygus 1,0. Jei regėjimas labai blogas,
tiriama, ar pacientas skiria šviesą nuo tamsos. Nustatomas akies
regėjimo laukas – akiplotis. Sveiko žmogaus jo ribos baltai spalvai ,
tiriant 5 mm skersmens objektu ir perimetru , kurio lanko spindulys 33
cm, yra tokios: į išorę – 90o, žemyn – 60-70o, į vidų – 60o, į viršų –
55o. Akies vidinės struktūros ištiriamos specialiu mikroskopu,
įvertinami akies dugno pakitimai. Pamatuojamas akių spaudimas. Kartais
atliekamas ultragarsinis tyrimas – nustatoma tinklainės būklė, akies
ašies ilgis.

GYDYMAS

Gydoma
pagrindinė liga, sukėlusi aklumą: skiriami medikamentai, atliekamos
operacijos, lazerio, šalčio terapija. Pacientui dėl vienokios ar
kitokios priežasties netekus akies obuolio, parenkamas specialus
protezas.

PROFILAKTIKA

Kuo
anksčiau išaiškinti ir laiku gydyti akių ligas. Būtina laikytis akių ir
regos higienos, racionaliai maitintis. Nėštumo metu reikėtų, jei
įmanoma, vengti kenksmingų darbo sąlygų, kontaktų su virusinėmis ligomis
sergančiais ligoniais.