Agranuliocitozė

Agranuliocitozė

APIBRĖŽIMAS

Agranulocitozė
(granulocitopenija, neutropenija) – tai būklė, kai pavojingai sumažėja
baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų – neutrofilų), kurios dalyvauja
kovojant su infekcija. Leukocitai, arba granuliocitai, suardomi kraujyje
ir kartu suardomi jų pradmenys kaulų čiulpuose.

EPIDEMIOLOGIJA

Normalus
neutrofilų skaičius periferiniame kraujyje yra 2,0–7,5 x 109/l. Jis
gali keistis priklausomai nuo fizinio aktyvumo, amžiaus, genetinių
faktorių.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Chemoterapija
gali sunaikinti baltuosius kraujo kūnelius (WBC – white blood cells),
kurių yra daug skirtingų rūšių, bet svarbiausieji – neutrofilai. Jie yra
svarbiausioji organizmo gynyba prieš infekciją sukeliančias bakterijas.
Kadangi WBC yra svarbūs kovotojai su infekcija, tuo metu, kai jų
sumažėja pacientas patenka į rizikos grupę ir gali susirgti. Baltieji
kraujo kūneliai matuojami skaičiumi kubiniame milimetre (mm3). Normalus
WBC kiekis yra nuo 4,000-11,000/mm3, iš jų 70% yra neutrofilai.
Neutropenija būna tada, kai neutrofilai nukrenta žemiau 500 mm3.

Dažniausiai
kaulų čiulpai pažeidžiami vartojant tam tikrus vaistus: analgetikus ir
antipiretikus, tireostatikus, sulfonamidus, psichotropiniusi, vaistus
nuo epilepsijos. Tada avystosi didelis granuliocitų nepakankamumas.
Vidutinę ir švelnią neutropeniją gali sukelti virusinės infekcijos
(Epštein-Barr virusas, hepatito B virusas, gripo virusas, geltonojo
drugio virusas), taip pat ir bakterinės infekcijos.

KLINIKA

Leukocitų
skaičiaus sumažėjimas pasireiškia sunkiomis, tradiciniam gydymui
nepasiduodančiomis infekcijomis, nes trūksta pagrindinių gynybinių
ląstelių. Taip pat būdinga, kad esant infekcijai nedidėja leukocitų
skaičius. Ši būklė yra labai pavojinga. Dažniausiai pacientą vargina
ilgos, pasikartojančios infekcijos (stafilokokas), pažeidžiama oda ir
gleivinės, galima komplikacija – pūlinga limfadenopatija
Po gydymo chemoterpija gali išsivystyti febrilinė neutropenija, kuri pasireiškia karščiavimu apie 38°C su šaltkrėčiu.

DIAGNOSTIKA

Ši
būklė diagnozuojama atlikus bendrąjį kraujo tyrimą. Papildomai
atliekami uždegiminių žymenų tyrimai. Esant karščiavimui ir
agranulocitozei imami pasėliai iš žaizdų, kraujo, šlapimo ir bet kurios
kitos įtartinos vietos.

GYDYMAS

Pacientui
su labai žemu WBC kiekiu sukarščiavus yra būtinas stacionarus gydymas.
Jei įtariama, kad nedidelę neutropeniją galėjo sukelti vaistai arba
buvusi virusinė infekcija, reikia nutraukti medikamentų vartojimą ir
pakartoti kraujo tyrimą po kelių savaičių (citostatiniai vaistai
pasišalina iš kraujo lėčiau). Jei pacientas jaučiasi gerai, o neutrofilų
skaičius < 0,5 x 109/L, profilaktiškai skiriamas antibiotikas
(ciprofloksacinas).

PROFILAKTIKA

Šiuo
laikotarpiu būtina imtis atsargumo priemonių. Kasdien matuoti
temperatūrą keletą kartų per dieną. Taip pat imtis saugumo priemonių
prižiūrėdami gyvūnus: nevalyti kačių, paukščių dėžučių, neliesti jokių
gyvūnų išmatų. Reikėtų išbraukti iš valgiaraščio bet kokį nevirtą
maistą, kurio sudėtyje yra bakterijų. Vengti gyvų gėlių, vaisių ir
augalų, kurie gali turėti pelėsio, grybelių ir bakterijų. Vengti pjauti
veją ar grėbti lapus šiuo periodu. Neplanuoti jokio vizito pas
stomatologą prieš tai nepasikonsultavę su savo gydytoju. Labai svarbu
nedelsiant pranešti gydytojui kai temperatūra pakyla virš 38°C ar
atsiranda kitų infekcijos požymių.