Laringitas

APIBRĖŽIMAS

Laringitas (gr.
larynx „gerklos”) – aštrus gerklų gleivinės, kurioje yra balso stygos,
uždegimas. Be kvėpavimo, apsauginės ir krūtinės ląstos fiksacijos
funkcijų, gerklos yra ir balso organas. Būna ūminis ir lėtinis.
Laringito priežastys gali būti įvairios – virusai ar bakterijos, įvarūs
alergenai, balso stygų nuovargis, jų pertempimas, rūkymas.

EPIDEMIOLOGIJA

Kadangi
ūminis laringitas dažniausiai yra savarankiškai ribotas ir gydymas
konservatyviomis priemonėmis, didelio sergamumo ir mirtingumo nebuvo
pastebėta.

Tyrimai parodė, kad paprastai ūminis laringitas
paveikia asmenis, kurių amžius svyruoja tarp 18-40 metų. Vaikams,
kategorija neįtraukta į pirmiau minėtą tyrimą, yra kliniškai stebimas
ūminis laringitas nuo 3 metų ir vyresniems.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Laringitas
būna katarinis, kuris pasireiškia balso prikimimu iki visiško
negalėjimo kalbėti ir pūlingas, kuriam būdingas karščiavimas ir dusulys.
Kai yra ūminis katarinis laringitas, pasireiškia balso prikimimas iki
visiško negalėjimo kalbėti (visiška afonija). Kai yra ūminis pūlingas
laringitas, pakyla temperatūra, atsiranda svetimkūnio jausmas ryklėje,
vėliau pereinantis į skausmą ir dusulį.

Laringitą dažniausiai
sukelia virusai: paragripo, respiracinis sincitijaus virusas, gripo
virusas (ypač A tipo). Šie virusai plinta oro – lašeliniu keliu, per
nosį ar burną ir nosiaryklę patenka į gerklas ir trachėją. Ten sukelia
uždegimą – gleivinė parausta, paburksta, dėl to pasunkėja kvėpavimas,
užkimsta balsas. Dažniau susergama peršalus (net išgėrus labai šalto
vandens), taip pat ligą įtakoti darbo sąlygos (dulkės, kenksmingų
medžiagų garai aplinkoje).

Taip pat įtakoja:

• ·Rūkymas ir kiti įkvėpti dirgikliai;
• ·Alkoholio vartojimas;
• ·Kvėpavimas oru, užterštu rūgščiomis, kenksmingomis medžiagomis;
• ·Alerginė reakcija;
• ·Tiesioginė trauma;
• ·Sumažėjęs vietinis ir bendras organizmo atsparumas.

Pagrindinė komplikacija laiku nesuteikus pagalbos – kvėpavimo nepakankamumas iki visiško jo sustojimo.

KLINIKA

Pirmasis
ligos simptomas yra staigus įvairaus laipsnio užkimimas. Pacientai gali
nurodyti tikslų laiką, kada prarado balsą. Daugiau per dieną kalbančiam
ligoniui užkimimas vakare padidėja. Pacientas gali jausti perštėjimą,
kutenimą, dirginimą ar svetimkūnio jausmą gerklose.

Taip pat gali
būti rijimo sutrikimų, kvėpavimo sutrikimų, skausminga ryklė, jos
paraudimas, bendras nuovargis ir silpnumas. Balso sutrikimas paprastai
trunka 7 – 10 dienų.

Kartais būna sunkūs priepuoliai: ligonis naktį ilgai kosti, dūsta, veidas pamėlynuoja.

DIAGNOSTIKA

Apžiūrėjęs
gerklas, diagnozę gali patvirtinti LOR (ausų, nosies ir gerklės)
gydytojas. Atliekant laringoskopiją (gerklų apžiūrėjimas specialiu
veidrodėliu) dažniausiai yra matomas lengvas gerklų gleivinės
paraudimas, paburkimas ir infiltracija.

Atliekami ir kraujo tyrimai – uždegimo požymiams, kvėpavimo nepakankamumo laipsniui nustatyti.

GYDYMAS

Priepuolių
metu ant kaklo reikia uždėti kompresą, pamirkytą karštame vandenyje ir
lengvai nuspaustą. Po to kojas 20 minučių palaikyti šiltame vandenyje,
duoti išgerti šilto pieno su cukrumi arba saldaus vandens. Paprastai
sergantys laringitu pagyja savaime, užsitęsus laringitas gydomas
uždegimą mažinančiais vaistais.

Sunkesniais atvejais į veną
leidžiami hormonai gliukokortikoidai. Ypač sunkiais atvejais vaikas
guldomas į intensyvios terapijos skyrių ir intubuojamas.

PROFILAKTIKA

Vengti kontaktų su sergančiais virusinėmis infekcijomis bei persišaldymų.