Kūno kvapas

Kai kuriose šalyse ir kultūrose stiprus kūno kvapas yra labai pageidaujamas asmens požymis, siejamas su seksualiniu patrauklumu ir galia. Tačiau toje kultūrinėje aplinkoje, kurioje mums daugiausiai tenka būti, kūno kvapas kelia visai kitokius jausmus. Tai nemalonus, atstumiantis bruožas, siejams su apsileidimu ir nešvara. Deja, kūno kvapą ryškiau pastebimi aplinkiniai. Pats žmogus būna tiek su juo apsipratęs, kad net nebejaučia.

Kūno kvapas atsiranda dėl natūralių procesų, o pirmiausia siejamas su prakaitu. Prakaito paskirtis - vėsinti kūną. Pats prakaitas neturi kvapo, tačiau kai jis kurį laiką išbūna ant odos, juo pradeda maitintis ten esančios bakterijos. Šių bakterijų buvimas ant odos taip pat normalus reiškinys. Maitindamosios prakaitu, bakterijos jį suardo, o šio proceso rezultatas - išlaisvinti chemikalai, sukuriantys nemalonų kvapą.

Ant žmogaus kūno yra dviejų tipų prakaito liaukos, ir visų jų gaminamas prakaitas didžiąja dalimi sudarytas tiesiog iš vandens. Kai kurios kūno dalys, pavyzdžiui pažastys ir genitalijų sritis, skleidžia stipresnį kvapą, nes šiose kūno dalyse esančios liaukos gamina dar ir baltymus bei riebalines medžiagas, kuriomis maitinasi bakterijos. Visur kitur ant kūno esantis prakaitas - daugiausia tiesiog sūrus vanduo, mažai dominantis bakterijas.

Kojos skleidžia savo specifinį kvapą. Kojinėse ir batuose, šiltoje ir drėgnoje aplinkoje, susidaro palankus mikroklimatas ne tik bakterijoms, bet ir grybeliui.

Kūno kvapas sustiprėja šiltuoju metu laiku. Jis yra individualus, nes kiekvienas turime savo individualų prakaito "receptą".

Vaikų kūnai retai turi kvapą, nes pažastyse ir genitalijų srityje esančios liaukos iki paauglystės nebūna aktyvios. Paauglystėje prakaito liaukos išsivysto stimuliuojamos hormonų ir baltymų. Padaugėja ir riebalinių išskyrų. Kūno kvapas gali tapti problema, ypač jei nėra susiformavę higienos įgūdžiai.

Kaip atsikratyti kūno kvapo?

Prauskitės. Žmonės, pasižymintys stipriu kvapu, paprastai turi daugiau bakterijų ant odos. Geriausias būdas jas pašalinti - tiesiog nuplauti. Plaukite pažastis su vandeniu ir muilu bent kartą per dieną, o jeigu reikia, tai ir dažniau. Jei iškart nusiprausti negalite, turėkite su savimi drėgnų servetėlių greitam prakaito iš pažastų valymui.

Skalbkite drabužius. Prakaitas, įsigėręs į drabužius, gali priminti apie save labai netinkamu laiku. Be to, išdžiuvęs jis pažeidžia audinio pluoštą. Nešiokite švarius rūbus. Apatinius rūbus ir kojines keiskite kasdien. Jei prakaituojate stipriai, nešiokite medvilninius, lininius ar kito natūralaus pluošto rūbus, kurie gerai sugeria prakaitą ir leidžia kūnui kvėpuoti. Kartais kojines tenka pakeisti 2-3 kartus per dieną.

Dezodorantas. Jei kvapas nėra labai stiprus, gali padėti dezodorantas. Tai kosmetinė priemonė, veikianti kūną išoriškai ir paties prakaitavimo nemažinanti, tik  turinti medžiagų, kurios naikina prakaitu mintančias bakterijas. Be to dezodorantas šiek tiek padeda užmaskuoti kūno kvapą, pakeisdamas jį malonesniu.

Antiperspirantas. Kadangi kūno kvapas prasideda nuo prakaitavimo, kuo juo mažiau, tuo mažiau nemalonaus kvapo problemų. Tam skirti antiperspirantai. Pagrindinė antiperspirantų sudedamoji dalis yra metalo druskos, kurios slopina ilgalaikį prakaitavimą ir sumažina prakaito išsiskyrimą. Mažindami prakaitavimą, jie sukuria sausesnę terpę pažastyse, mažiau palankią veikti baterijoms. Daugumos atiperspirantų sudėtyje dar būna antibakterinių priedų.

Alternatyva. Jei antiperspirantai ir dezodorantai dirgina jūsų odą, prausdamiesi naudokite antibakterinį muilą. Arba sausai terpei pažastyse palaikyti, nusiprausę naudokite talko miltelius ar geriamąją sodą.

Kau kurie gydytojai siūlo išvis atsisakyti antiperspirantų bei dezodorantų, nebent jei prakaituojate itin gausiai. Jie įsitikinę, kad nuo šių priemonių kvapas tik sustiprės. Kaip žinia, kvapą skleidžia ne pats prakaitas, o juo besimaitinančios bakterijos. Teigiama, kad muilas ir dezodorantas yra puikus maistas bakterijoms, skatinantis jas daugintis dar aktyviau. Tai lengva patikrinti, skelbia jie. Tiesiog išsiplaukite pažastis vien vandeniu, ir nieku daugiau, ir apsirenkite švariais drabužiais. Darykite taip mėnesį. Jūs neskleiste jokio nemalonaus kvapo. Bet jeigu prakaituojate gausiai, antiperspirantą teks naudoti, nes jis mažina prakaitavimą.

Dezodoruojamieji mineralai. Tai priemonė, nuo seno naudota rytų kraštuose, o pastaruoju metu plintanti mūsų šalysje. Tai gamtos produktas, Tailande randamas klodais. Sudrėkinus mineralą, reikia patepti juo švariai nuplautas labiausiai prakaituojančias kūno vietas. Dezodoruojamasis mineralas ant odos paviršiaus palieka nematomą ir nejuntamą apsauginį sluoksnį, kuris stabdo prakaito kvapą sukeliančių bakterijų atsiradimą.

Žiūrėkite, ką valgote.  Kūno kvapas gali priklausyti nuo maisto. Kai kurie stiprūs prieskoniai, pavyzdžiui čili pipirai, česnakas, turi specifinių cheminių medžiagų, kurios išsiskiria ir per odą. Alkoholis taip pat nemažai įtakoja kūno kvapą.

Jeigu rūkote, liaukitės. Kiekvienas žino, kaip cigarečių dūmai įsigeria į rūbus. Rūkymas, be to, negatyviai veikia kūno savireguliacijos procesus.

Burnos kvapas. Reguliariai valykite dantis ir naudokite tarpudančių siūlus.

Pasitarkite su gydytoju. Jei kūno kvapo nepavyksta atsikratyti nei švara, nei švariais drabužiais, nei pakeista mityba, nebandykite jo užmaskuoti kvepalais. Ieškokite priežasties, dėl ko jis atsiranda. Pasitarkite su gydytoju. Kartais kvapo ar sustiprėjusio prakaitavimo priežastimi būna hormoniniai sutrikimai, diabetas, lėtiniai uždegimai ir kiti sveikatos sutrikimai.