Ligų pradžia – ŽARNYNE
Kalbėdami apie negalavimus paprastai minime širdį, galvą, sąnarius, kepenis. Ne išimtis ir gydytojai, retai kada paciento paklausiantys apie jų vidurius. Tačiau pagal statistinius duomenis daugelio ligų pradžia susijusi su žarnynu. Net 90% suaugusiųjų, dažniausiai patys to nė neįtardami, kenčia nuo žarnyno bakterijų pusiausvyros sutrikimo – disbakteriozės. Ji sukelia įvairius negalavimus: „nevirškinimą”, rėmens graužimą, apetito pakitimus, pūtimą, viduriavimą ar užkietėjimą, taip pat lėtines uždegimines ligas, ginekologinius susirgimus, sezoninę ar nuolatinę alergiją, hipertoniją, migreną ir t.t. Net onkologiniai procesai gali būti siejami su virškinimo sistemos veiklos sutrikimais.
ŽARNYNO FUNKCIJOS
Atsainus požiūris į žarnyną, organizme atliekantį itin svarbias funkcijas – neteisingas ir žalingas. Šis organas ne tik šalina „šiukšles“, bet ir atlieka daug kitų darbų, todėl jam taip pat būtinas dėmesys, priežiūra, o kartais ir pagalba.
Maisto skaidymas ir pasisavinimas
Žarnyno ertmės bakterijos iki galo suskaido maisto medžiagas, kurios žarnyno sienelėse esančių bakterijų dėka yra pasisavinamos.
Mikroelementų pasisavinimas
Žarnyno sienelėse esančios bakterijos taip pat susiurbia vandenį bei svarbiausias mineralines medžiagas – geležį, kalcį, magnį ir kt. Dažnai sunkiai pagydomos mažakraujystės, kalcio stokos priežastys susijusios su virškinimo problemomis.
Vitaminų gamyba ir pasisavinimas
Žarnyne gyvena apie 400-500 rūšių įvairių bakterijų, o viename grame žarnyno turinio rastume 30-40 milijardų bakterijų. Jos susijusios su gyvybiškai svarbių vitaminų, fermentų, hormonų ir kitų būtinų medžiagų gamyba bei pasisavinimu. Pavyzdžiui, žarnyno lazdelė ne tik skaido maistą, bet ir gamina vitaminus В1, В2, B3, В6, B12, K, biotiną, panteno, folinę rūgštį ir kt.
Apsauga nuo infekcinių ir onkologinių ligų
Sveikas žarnynas geba sunaikinti bet kokį ligos sukėlėją – bakteriją ar grybelį. Jame gaminami vitaminai palaiko normalią imuninės sistemos veiklą. Dar 1982 m. Latvijos mokslo akademija paskelbė atradusi schemą, kaip pažeidžiamas priešvėžinis imunitetas. Pasirodo, kad baltymams pūvant storajame žarnyne, gaminasi metanas, kuris sunaikina B grupės vitaminus.
ŽARNYNO VEIKLOS SUTRIKIMAI
Kas tas vidurių užkietėjimas?
Jeigu maistas būna žarnyne daugiau nei 24-32 val, tai vadinama vidurių užkietėjimu. Ne visada viduriai būna kieti, gali kamuoti nepakankamas išsituštinimo jausmas, mažas išmatų kiekis. Tai jau yra problema, galinti sukelti rimtesnius negalavimus.
Pagrindinės žarnyno darbo sutrikimo priežastys:
1. Didelio kaloringumo, bet mažos apimties maistas. Dažniausiai tai rafinuotas, konservuotas, „negyvas“, daug kartų apdorotas ir ilgai galiojantis maistas. Pavyzdžiui, tradiciniai greiti pusryčiai – sumuštinis su kava – neturi ląstelienos, būtinos žarnynui. Nėra naudingi ir visų mėgstami miltiniai produktai, pvz., batonas, makaronai, blynai, varškėčiai, picos ir pan.
2. Natūralaus tuštinimosi noro nepaisymas. Privalome sutvarkyti savo dieną taip, kad pakaktų laiko natūraliems organizmo poreikiams. Tokie pasiteisinimai kaip „nespėsiu į darbą“, „nepatogu išeiti“, „nėra kada“ nėra svarus argumentas.
3. Nepakankamas skysčių kiekis. Kūno pagrindinė sudėtinė dalis – vanduo, be jo visi vidiniai procesai pradeda strigti. Privalome išgerti bent 6-8 stiklinės gryno, švaraus vandens kasdien. Kuo didesnis kūno svoris, tuo daugiau.
4. Antibiotikų vartojimas. Antibiotikai žarnyne veikia kaip atominė bomba – išnyksta visa, kas gyva, o lieka tik patvariausieji, pvz., pelėsiniai grybeliai, kurie neatlieka jokio naudingo darbo.
5. Nejudrus gyvenimo būdas, ilgalaikiai stresai. Žarnynas juda tiek, kiek juda kūnas. Kai dieną iš dienos sėdime, nejudame, nejuda ir žarnynas. Tuomet „priprašyti“ jį veikti būna labai sunku.
Yra vienas labai paprastas, naminis žarnyno veiklos įvertinimo būdas. Išgerkite 2-3 valgomuosius šaukštus šviežių burokėlių sulčių ir stebėkite savo šlapimo spalvą. Jeigu šlapimas nusidažo, tuomet jūsų žarnynas dirba nepakankamai efektyviai.
ŽARNYNO FUNKCIJŲ ATSTATYMAS
Atstačius žarnyno funkcijas atsiveria keliai viso organizmo valymuisi. Nėra prasmės gerti vaistų ar reikalingų papildų, jeigu normaliai neveikia žarnynas. Dėl jame esančių toksinų atsiranda 80% ligų.
Žarnyno veiklą gerina pasninkavimas bent kartą per savaitę. Tai sutaupo daug organizmo energijos, kuri paprastai švaistoma perteklinio maisto virškinimui. Pasninko metu organizmas šią energiją gali panaudoti kitoms, gyvybiškai svarbioms reikmėms. Po jo rekomenduojama valgyti maistą, turtingą ląsteliena, t.y. šviežias daržoves, sveikus, daigintus grūdus, kruopas, įvairias sėklos, ankštinius, riešutus.
Jautrią žarnyno sienelių gleivinę ramina vitamino A turinčios daržovių sultys – ypač morkų, špinatų, burokėlių. Jos padeda atsistatyti tiek storojo, tiek plonojo žarnyno gleivinei. Rekomenduojamas jų kiekis – 300-500 ml kasdien. Ypač sunkiais atvejais rekomenduojama prie tam tikrų daržovių pratintis laipsniškai. Pvz., iš pradžių kopūstų sultis gerti skiestas su morkų sultimis, po to pamažu didinti jų kiekį. Anot žymaus natūropato Uokerio – 300 ml šviežių kopūstų sulčių per dieną suteiks žarnynui ir visam organizmui daugiau nei 50 kg konservuotų ar virtų kopūstų.
Pagrindinės taisyklės, kurios naudingos ne tik žarnyno veiklai, bet ir visam organizmui:
Kol ryte nesituštinau, tol nevalgau!
Nevalgau, jeigu nenoriu.
Nevalgau, jeigu esu piktas, liūdnas ar nelaimingas.
Nevalgau naktį ir nemiegu dieną, tai sukelia užkietėjimus.
Valgau lėtai ir maisto neužsigeriu.
Maistą gerai sukramtau– todėl turiu sveikus dantis ir gerai veikiantį žarnyną.
Nevalgau labai karšto ar labai šalto maisto, vengiu ilgai galiojančių bei sudėtyje turinčių kenksmingų maisto priedo produktų.
Pirmieji žingsniai, norint pradėti sveikti nuo bet kokio susirgimo yra sveika mityba ir organizmo valymas. Dažniausiai naudojama ir geriausiai žinoma žarnyno valymo forma – paprasta klizma. Ji buvo žinoma jau senosiose kultūrose, ji minima Šumerų, Graikų, Egipto ir kt. raštuose. Rekomenduota ir pirmuosiuose krikščionių šventraščiuose. Žarnyno valymo procedūros buvo naudojamos visais amžiais, XX a. jas itin išpopuliarino gydytojas J.H. Kellogg. Amerikos Medicinos Asociacijos žurnale jis aprašė apie 40 tūkst. virškinimo ligomis sergančių pacientų gydymą dieta ir hidrokolonterapija, padėjusį išvengti chirurginio įsikišimo. Hidrokolonterapija – žarnyno valymas specialios aparatūros pagalba – kelias dešimtis kartų efektyvesnė, švelnesnė už paprastas klizmas. Naujausios technologijos leidžia vandenį prisotinti deguonimi bei ozonu, tai žymiai padidina kovos su blogomis bakterijomis, grybeliais ir parazitais efektyvumą.
Natūralaus gydymo centre, Kaune, Savanorių pr.284 atliekamos hidrokolonterapijos procedūros, kepenų detoksikacija, limfos valymo procedūros BIO-DETOX aparatūra. Teikiamos konsultacijos sveikos mitybos klausimais tiek norintiems sulieknėti/pasitaisyti, tiek sergantiems įvairiomis ligomis. Taip pat gydoma dėlėmis, ozonu, vaistažolėmis.
Informacija ir registracija tel.: 8 682 92261, (8-37) 710 602, www.ngc.lt
Kalbėdami apie negalavimus paprastai minime širdį, galvą, sąnarius, kepenis. Ne išimtis ir gydytojai, retai kada paciento paklausiantys apie jų vidurius. Tačiau pagal statistinius duomenis daugelio ligų pradžia susijusi su žarnynu. Net 90% suaugusiųjų, dažniausiai patys to nė neįtardami, kenčia nuo žarnyno bakterijų pusiausvyros sutrikimo – disbakteriozės. Ji sukelia įvairius negalavimus: „nevirškinimą”, rėmens graužimą, apetito pakitimus, pūtimą, viduriavimą ar užkietėjimą, taip pat lėtines uždegimines ligas, ginekologinius susirgimus, sezoninę ar nuolatinę alergiją, hipertoniją, migreną ir t.t. Net onkologiniai procesai gali būti siejami su virškinimo sistemos veiklos sutrikimais.
ŽARNYNO FUNKCIJOS
Atsainus požiūris į žarnyną, organizme atliekantį itin svarbias funkcijas – neteisingas ir žalingas. Šis organas ne tik šalina „šiukšles“, bet ir atlieka daug kitų darbų, todėl jam taip pat būtinas dėmesys, priežiūra, o kartais ir pagalba.
Maisto skaidymas ir pasisavinimas
Žarnyno ertmės bakterijos iki galo suskaido maisto medžiagas, kurios žarnyno sienelėse esančių bakterijų dėka yra pasisavinamos.
Mikroelementų pasisavinimas
Žarnyno sienelėse esančios bakterijos taip pat susiurbia vandenį bei svarbiausias mineralines medžiagas – geležį, kalcį, magnį ir kt. Dažnai sunkiai pagydomos mažakraujystės, kalcio stokos priežastys susijusios su virškinimo problemomis.
Vitaminų gamyba ir pasisavinimas
Žarnyne gyvena apie 400-500 rūšių įvairių bakterijų, o viename grame žarnyno turinio rastume 30-40 milijardų bakterijų. Jos susijusios su gyvybiškai svarbių vitaminų, fermentų, hormonų ir kitų būtinų medžiagų gamyba bei pasisavinimu. Pavyzdžiui, žarnyno lazdelė ne tik skaido maistą, bet ir gamina vitaminus В1, В2, B3, В6, B12, K, biotiną, panteno, folinę rūgštį ir kt.
Apsauga nuo infekcinių ir onkologinių ligų
Sveikas žarnynas geba sunaikinti bet kokį ligos sukėlėją – bakteriją ar grybelį. Jame gaminami vitaminai palaiko normalią imuninės sistemos veiklą. Dar 1982 m. Latvijos mokslo akademija paskelbė atradusi schemą, kaip pažeidžiamas priešvėžinis imunitetas. Pasirodo, kad baltymams pūvant storajame žarnyne, gaminasi metanas, kuris sunaikina B grupės vitaminus.
ŽARNYNO VEIKLOS SUTRIKIMAI
Kas tas vidurių užkietėjimas?
Jeigu maistas būna žarnyne daugiau nei 24-32 val, tai vadinama vidurių užkietėjimu. Ne visada viduriai būna kieti, gali kamuoti nepakankamas išsituštinimo jausmas, mažas išmatų kiekis. Tai jau yra problema, galinti sukelti rimtesnius negalavimus.
Pagrindinės žarnyno darbo sutrikimo priežastys:
1. Didelio kaloringumo, bet mažos apimties maistas. Dažniausiai tai rafinuotas, konservuotas, „negyvas“, daug kartų apdorotas ir ilgai galiojantis maistas. Pavyzdžiui, tradiciniai greiti pusryčiai – sumuštinis su kava – neturi ląstelienos, būtinos žarnynui. Nėra naudingi ir visų mėgstami miltiniai produktai, pvz., batonas, makaronai, blynai, varškėčiai, picos ir pan.
2. Natūralaus tuštinimosi noro nepaisymas. Privalome sutvarkyti savo dieną taip, kad pakaktų laiko natūraliems organizmo poreikiams. Tokie pasiteisinimai kaip „nespėsiu į darbą“, „nepatogu išeiti“, „nėra kada“ nėra svarus argumentas.
3. Nepakankamas skysčių kiekis. Kūno pagrindinė sudėtinė dalis – vanduo, be jo visi vidiniai procesai pradeda strigti. Privalome išgerti bent 6-8 stiklinės gryno, švaraus vandens kasdien. Kuo didesnis kūno svoris, tuo daugiau.
4. Antibiotikų vartojimas. Antibiotikai žarnyne veikia kaip atominė bomba – išnyksta visa, kas gyva, o lieka tik patvariausieji, pvz., pelėsiniai grybeliai, kurie neatlieka jokio naudingo darbo.
5. Nejudrus gyvenimo būdas, ilgalaikiai stresai. Žarnynas juda tiek, kiek juda kūnas. Kai dieną iš dienos sėdime, nejudame, nejuda ir žarnynas. Tuomet „priprašyti“ jį veikti būna labai sunku.
Yra vienas labai paprastas, naminis žarnyno veiklos įvertinimo būdas. Išgerkite 2-3 valgomuosius šaukštus šviežių burokėlių sulčių ir stebėkite savo šlapimo spalvą. Jeigu šlapimas nusidažo, tuomet jūsų žarnynas dirba nepakankamai efektyviai.
ŽARNYNO FUNKCIJŲ ATSTATYMAS
Atstačius žarnyno funkcijas atsiveria keliai viso organizmo valymuisi. Nėra prasmės gerti vaistų ar reikalingų papildų, jeigu normaliai neveikia žarnynas. Dėl jame esančių toksinų atsiranda 80% ligų.
Žarnyno veiklą gerina pasninkavimas bent kartą per savaitę. Tai sutaupo daug organizmo energijos, kuri paprastai švaistoma perteklinio maisto virškinimui. Pasninko metu organizmas šią energiją gali panaudoti kitoms, gyvybiškai svarbioms reikmėms. Po jo rekomenduojama valgyti maistą, turtingą ląsteliena, t.y. šviežias daržoves, sveikus, daigintus grūdus, kruopas, įvairias sėklos, ankštinius, riešutus.
Jautrią žarnyno sienelių gleivinę ramina vitamino A turinčios daržovių sultys – ypač morkų, špinatų, burokėlių. Jos padeda atsistatyti tiek storojo, tiek plonojo žarnyno gleivinei. Rekomenduojamas jų kiekis – 300-500 ml kasdien. Ypač sunkiais atvejais rekomenduojama prie tam tikrų daržovių pratintis laipsniškai. Pvz., iš pradžių kopūstų sultis gerti skiestas su morkų sultimis, po to pamažu didinti jų kiekį. Anot žymaus natūropato Uokerio – 300 ml šviežių kopūstų sulčių per dieną suteiks žarnynui ir visam organizmui daugiau nei 50 kg konservuotų ar virtų kopūstų.
Pagrindinės taisyklės, kurios naudingos ne tik žarnyno veiklai, bet ir visam organizmui:
Kol ryte nesituštinau, tol nevalgau!
Nevalgau, jeigu nenoriu.
Nevalgau, jeigu esu piktas, liūdnas ar nelaimingas.
Nevalgau naktį ir nemiegu dieną, tai sukelia užkietėjimus.
Valgau lėtai ir maisto neužsigeriu.
Maistą gerai sukramtau– todėl turiu sveikus dantis ir gerai veikiantį žarnyną.
Nevalgau labai karšto ar labai šalto maisto, vengiu ilgai galiojančių bei sudėtyje turinčių kenksmingų maisto priedo produktų.
Pirmieji žingsniai, norint pradėti sveikti nuo bet kokio susirgimo yra sveika mityba ir organizmo valymas. Dažniausiai naudojama ir geriausiai žinoma žarnyno valymo forma – paprasta klizma. Ji buvo žinoma jau senosiose kultūrose, ji minima Šumerų, Graikų, Egipto ir kt. raštuose. Rekomenduota ir pirmuosiuose krikščionių šventraščiuose. Žarnyno valymo procedūros buvo naudojamos visais amžiais, XX a. jas itin išpopuliarino gydytojas J.H. Kellogg. Amerikos Medicinos Asociacijos žurnale jis aprašė apie 40 tūkst. virškinimo ligomis sergančių pacientų gydymą dieta ir hidrokolonterapija, padėjusį išvengti chirurginio įsikišimo. Hidrokolonterapija – žarnyno valymas specialios aparatūros pagalba – kelias dešimtis kartų efektyvesnė, švelnesnė už paprastas klizmas. Naujausios technologijos leidžia vandenį prisotinti deguonimi bei ozonu, tai žymiai padidina kovos su blogomis bakterijomis, grybeliais ir parazitais efektyvumą.
Natūralaus gydymo centre, Kaune, Savanorių pr.284 atliekamos hidrokolonterapijos procedūros, kepenų detoksikacija, limfos valymo procedūros BIO-DETOX aparatūra. Teikiamos konsultacijos sveikos mitybos klausimais tiek norintiems sulieknėti/pasitaisyti, tiek sergantiems įvairiomis ligomis. Taip pat gydoma dėlėmis, ozonu, vaistažolėmis.
Informacija ir registracija tel.: 8 682 92261, (8-37) 710 602, www.ngc.lt
.png){kind=logo}
