B grupės vitaminai

2011-11-19
Siųsti draugui
Teksto dydis + -
B grupės vitaminai, b grupės vitaminai,vitaminai,vitaminų vartojimas

B grupės vitaminai


Anksčiau buvo manoma, kad yra vienas vitaminas B, taip kaip vitaminas A arba C. Vėliau paaiškėjo, jog vitaminu B buvo pavadinti keli skirtingi junginiai, tačiau jie visi randami beveik tuose pačiuose maisto produktuose, panašios jų savybės ir funkcijos žmogaus organizme, taiga nors vitaminams ir buvo suteikti atskiri pavadinimai, visi išliko vitaminų B grupės dalimi.

Pagrindinė B grupės vitaminų atliekama funkcija - dalyvavimas ląstelių atsinaujinime, maisto pavertime energija. Šių vitaminų vaidmuo svarbus protinės ir emocinės sveikatos palaikyme. Dauguma jų veikia kaip kofermentai  ir yra būtini fermentų, greitinančių biochemines reakcijas organizme, veikimui.

Visi B grupės vitaminai tirpsta vandenyje, išplinta visame kūne. B grupės vitaminai, išskyrus cianokobalaminą, organizme nesikaupia, todėl jų su maistu reikia gauti kasdien, o perteklius pašalinamas per šlapimą. Šiuos vitaminus suardo alkoholis, rafinuotas cukrus, nikotinas, kofeinas. Vitaminai sparčiau eikvojasi, jei žmogus patiria stresą. Dėl šių priežasčių daugeliui žmonių B grupės vitaminų trūksta.

Vitaminas B(tiaminas) angliavandenius, riebalus ir baltymus paverčia energija, yra svarbus nervų sistemos sveikatos palaikymui. Jo yra kepenėlėse, kiaulienoje, austrėse, grūduose, kruopose, žirniuose, riešutuose.  Šio vitamino trūkumas gali sukelti depresiją, apetito praradimą, siejamas su demensija.

Vitaminas B2  (riboflavinas) dalyvauja visuose medžiagų apykaitos procesuose. Ypač svarbus regėjimui, normaliai odos ir gleivinės būklei, hemoglobino sintezei. Jo yra kepenėlėse, mėsoje, pieno produktuose, kiaušiniuose, tamsiai žaliose daržovėse, duonoje, iškeptoje iš viso grūdo miltų, kruopose, riešutuose. Dėl šio vitamino trūkumo atsiranda odos ir gleivinės problemų: sausas liežuvis, džiūstanti burna, perštinčios lūpos, pleiskanojanti oda, išsausėję akys. Be to gali pasireikšti anemija, nervų sistemos sutrikimai.

Vitaminas B3  (nikotino rūgštis) išlaisvina energiją iš visų maisto medžiagų, turinčių kalorijų. Dalyvauja baltymų ir riebalų sintezėje, mažina cholesterolį. Svarbus nervų sistemai. Jo yra kepenėlėse, jautienoje, naminių paukščių ir kitokioje mėsoje, kiaušiniuose, viso grūdo duonoje, kruopose, riešutuose, ankštinėse kultūrose, alaus mielėse, žuvyje. Trūkstant šio vitamino, apima silpnumas, sutrinka virškinimas, atsiranda odos problemų. Jei  trūkumas didelis, gali pasireikšti dermatitai, viduriavimas, demensija.

Vitaminas B4  (cholinas) labai svarbus nervų sistemai ir atminčiai. Dalyvauja riebalinių medžiagų apykaitoje kepenyse. Jo yra kiaušinio trynyje, smegenėlėse, kepenėlėse, inkstuose.

Vitaminas B(pantotenatas) išlaisvina energiją, reguliuoja cholesterolio apykaitą. Daugiausia yra kepenėlėse, viso grūdo duonoje, kruopose. Be to šį vitamin gamina mūsų pačių organizmas, todėl paprastai jo netrūksta.

Vitaminas B6  (piridoksinas) dalyvauja angliavandenių apykaitoje, hemoglobino ir nesočiųjų riebiųjų rūgščių sintezėje, eritrocitų regeneracijoje, antikūnių susidarymo procese. Reguliuoja nervų sistemos aktyvumą.Būtinas normaliam augimui. Jo yra visuose baltyminiuose maisto produktuose, bananuose, kai kuriose daržovėse, viso grūdo duonoje, kruopose, žaliose daržovėse, žuvyje, kepenėlėse, paukštienoje, riešutuose, lęšiuose.  Trūkstant šio vitamino, kamuoja nuolatinis nuovargis, apetito praradimas, plaukų slinkimas, anemija, depresija, pasidaro negyvybinga sperma. Labai didelis šio vitamino stygius gali būti liliputizmo priežastimi.

Vitaminas B7  (biotinas) išlaisvina energiją iš kalorijų turinčių produktų. Yra kiaušiniuose, kepenėlėse, tamsiai žaliose daržovėse, žemės riešutuose, ruduose ryžiuose, inkstuose, sojos pupelėse. Šį vitaminą taip pat gamina mūsų žarnyno mikroflora.

Vitaminas B(inozitolis) mažina riebalų kaupimąsi inkstuose, atstato nervų audinio struktūrą, veikia kaip antioksidantas ir antidepresantas, normalizuoja miegą, jaunina odą. Jis gaminasi mūsų organizme.

Vitaminas B(folinė rūgštis) dalyvauja nukleininės rūgšties susidaryme,  ląstelių dalijimosi procesuose, eritrocitų gamyboje, vaisiaus vystymesi. Jo yra kepenėlėse, tamsiai žaliose daržovėse, kviečių želmenyse, ankštiniuose augaluose, apelsinuose, žuvyje, mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose.

Vitaminas B10  (paraaminobenzoinė rūgštis)  aktyvuoja žarnyno florą, dayvauja baltymų įsisavinimo procese, raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje, palaiko odos sveikatą. Yra alaus mielėse, kiaušiniuose, bulvėse, pieno produktuose.

Vitaminas B11 (levokarnitinas) stimuliuoja energijos apykaitą, palaiko gebėjimą ištverti didelius krūvius, sustiprina apsaugines organizmo jėgas, gerina labiausiai energiją vartojančių organizmo sistemų (smegenų, širdies, raumenų, inkstų) veiklą. Jo yra mėsoje, žuvyje, paukštienoje, piene, sūriuose, varškėje.

Vitaminas B12  (cianokobalaminas) skatina eritrocitų susidarymą, normalizuoja nervų sistemos veiklą. Jo yra kviečių želmenyse, kepenėlėse, inkstuose, mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, pieno produktuose, mielėse. Trūkstant šio vitamino, slenka plaukai, nebūna apetito, vaikai blogai auga.

Vitaminas B17  (amigdalinas) lėtina vėžinių ląstelių augimą, metastazių išplitimą, gerina bendrą būklę. Jo yra abrikosų, persikų, vyšnių kauliukuose, obuolių sėklytėse, mungo pupelėse.




www.imunitetas.lt

Jūsų nuomonė


Panašūs straipsniai

Reklama
farmapedia vaistas.lt seimos psichologas
Reklama
Kerai
homeopat.lt
NGC