Šviežia vaistinių augalų žaliava greitai įkaista ir genda, todėl ją reikia tuojau džiovinti. Išdžiovinta žaliava gerai laikosi, ją patogu pervežti ir perdirbti. Tik retkarčiais ji perdirbama nedžiovinta. Nuo vaistinės žaliavos džiovinimo labai priklauso jos kokybė. Pagrindinis džiovinimo tikslas yra pašalinti vandenį ir sustabdyti fermentų veiklą. Tyrimais nustatyta, kad 50 - 60 C temperatūroje fermentų veikla augaluose sulėtėja arba visai sustoja. Šioje temperatūroje galima džiovinti tokią žaliavą, kurioje veikliosios mądžiagos yra alkaloidai, glikozidai, gleivės, tanidai, saponinai ir t. t. Jei veikliosios medžiagos yra eteriniai aliejai, geriausia džiovinti natūraliose sąlygose arba džiovyklose ne aukštesnėje kaip 35 C temperatūroje.
Tiesioginiai saulės spinduliai daugelį veikliųjų medžiagų, taip pat ir chlorofilą suardo, dėl to žaliava netenka natūralios žalios spalvos. Todėl ją, išskyrus kai kuriuos vaisius, sėklas ir šaknis bei šakniastiebius, reikia džiovinti nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Tam tinka gerai perpučiamos pastogės, ypač po skardiniu stogu.
Sultingus vaisius ir uogas pirmiausia reikia apvytinti žemesnėje, o po to džiovinti 70 - 80 C temperatūroje.
Dideli vaistažolių kiekiai džiovinami specialiose džiovyklose. Jose galima reguliuoti temperatūrą ir ventiliavimą, be to, vaistinė žaliava greitai išdžiūsta ir būna geros kokybės.
Džiovyklos statomos kelių tipų: 1) džiovykla spinta, ji būna kilnojama. arba stacionarinė, 2) kamerinė, 3) kanalinė, 4) tunelinė, 5) elevatorinė.
.png){kind=logo}
