Mėsa

MĖSA

Mėsa yra dažniausiai naminių gyvulių audiniai naudojami maisto gaminimui, sumedžiota mėsa valgoma rečiau, ir tokią gyvulių mėsą, prieš paruošiant valgymui reikia patikrinti. Yra daug mėsos rūšių, kurių kiekviena turi savybių padedančių mūsų organizmui gauti reikalingų maisto medžiagų ir net vitaminų.

Mėsos rūšys

Naminių žinduolių mėsai priklauso jautiena, aviena, kiauliena ir veršiena.

Paukštiena – vištiena, kalakutiena, antiena, žąsiena.

Laukiniams žinduoliams priklauso briediena, šerniena, stirniena.

Dar yra mėsos imitacijos, tokios kaip dirbtinė ir sojos mėsa.

Mėsoje yra didelė riebalų koncentracija, mažai angliavandenių, tačiau joje taip pat gausu baltymų, amino rūgščių, reikalingų organizmui, cinko, vitamino B12. Žinoma, piktnaudžiauti mėsa nereikėtų, jos valgyti užtektų 3-4 kartus per savaitę.

Šiuo metu, užėjus sveikos mitybos bangai, medikai teigia, kad ilgai vartojant raudoną mėsą didėja rizika susirgti vėžiu ir netgi įtakoti DNR pakitimus. Raudonos mėsos vartojimas be saiko gali paskatinti plaučių, storosios žarnos, kepenų, stemplės vėžį. Sergantiems ateroskleroze, mėsa nerekomenduojama, ypač riebi. Tačiau dėl įvairių mėsos rūšių galima rinktis mažai riebią mėsa, pavyzdžiui kalakutieną ar vištieną.

Kiaulieną visi įsivaizduojame kaip riebų, kaloringą mėsą, tačiau kiauliena yra lengviausiai įsisavinama organizmo ir savo maistinėmis savybėmis pranoksta kita mėsos rūšis. Kiaulienoje yra gausu B grupės vitaminų, t.y. B1, B2, B3, B6, B12. Šios mėsos rūšies nereikėtų vengti, nes pačioje kiaulienoje ir jos taukų sudėtyje yra dvigubai mažiau cholesterolio negu kiaušinyje ar grietinėlės svieste. Tačiau vertėtų žinoti, kad sergant kepenų tulžies latakų uždegimu ir ateroskleroze kiaulienos taukų vartoti draudžiama.

Žmonėm, kurie skundžiasi skrandžio sutrikimais turėtų valgyti vištieną. Vištienoje gausu žmogaus organizmui būtinų ir nepakeičiamų aminorūgščių (valino, leucino, lizino, metionino, triptofano, fenilalanino, treonino), kuris skatina ląstelių atsinaujinimą. Ši mėsa lengvai virškinama, todėl naudinga augantiems vaikams, sportuojantiems ir žinoma, protinį darbą dirbantiems žmonėms. Tačiau išvirus vištieną, nederėtų naudoti vištienos sultinio tiems, kurie turi skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opą, nes ji skatina skrandžio sulčių gamybą. Jei organizme sulėtėjusi fermentų gamyba, valgykite vištų skrandelius.

Jei norite organizmą prisotinti baltymų, rinkitės triušieną. Šioje mėsoje riebalų tik 9% ir ji vertinama kaip naudingiausias ir turtingiausias produktas organizmui pagal tai kiek joje yra nesočiųjų rūgščių. Triušiena vertinga tuo, kad beveik nesukelia alerginių reakcijų, todėl tinka mažiems, sergantiems alergija vaikams. Imuninę sistemą stiprina triušio kepenys, todėl prasirgus kokia nors liga, galima organizmą atstatyti būtent šia mėsa.

Vyresnio amžiaus žmonėms labiausiai tinka avies mėsa, nes joje mažai cholesterolio ir ji tinka diabetinakms. Avienoje yra gausu fluoro, kuris apsaugo dantis nuo ėduonies ir ji stimuliuoja kasos veiklą.

Jaučiant geležies trūkumą, rekomenduojama jautiena. Joje daug geležies, kuri naudinga esant anemijai. Prisiminkite, kad seno gyvulio mėsa įsisavinama sunkiau nei jauno. Pati jautiena iš savęs yra kieta mėsa, todėl pasirinkus seno gyvulio mėsą ji gali būti dar kietesnė.

Kaip atskirti kokybišką mėsą

Perkant mėsą, kokybę parodo gaminio rūšis. Gaminiai skirstomi į aukščiausią, pirmą ir antrą rūšis. Rūšis priklauso nuo mėsos mitybinės vertės ir kokybės.

Aukščiausios rūšies mėsos gaminiai pagaminti tik iš mėsos žaliavos nenaudojant gyvulinės ir augalinės mėsos pakaitalų, mitybinė vertė aukštesnė už pirmos ar antros rūšies mėsos produktus.

Pirkdami turguose ar parduotuvėse žalią mėsą, atkreipkite dėmesį į lašinių odelę. Jei kiaulė buvo auginta natūraliai ūkyje, šeriai nuskutami, kiaulės svilinamos. Jei kiaulė auginta pramoniniu būdu, jos nušutinamos garuose. Todėl lengvai nuspręsite ar kiaulė auginta natūraliai. Taip pat galima spręsti apie vištas, jei jos augintos ūkyje, plunksnos nupešamos toli gražu ne kruopščiai ir tai nėra blogai.

Kaimiškos vištos būna stambesnės, pačios mėsos spalva ryškesnė, ne tokia blanki, kaip auginamų vištų pramoninių būdu. Kiaulieną ir jautieną galite atskirti taip pat iš spalvos, jei mėsos paviršius patamsėjęs, sukietėjęs, mėsa pastovėjusi ir ne šviežia.

Patarimai ruošiant mėsą

Jei norite atširdyti mėsą, laikykite ją 18-20 laipsnių temperatūroje, tik nemerkite į karštą ar šaltą vandenį.

Jei neturite laiko ir norite greitai išsikepti jau paruoštų šašlykų, nepirkite acto marinate, nes actas „užmuša“ blogą kvapą ir mėsa gali būti sena, panaudota šašlykams.

Paukštieną geriau atitirpinti šaldytuve, pašalinus pakuotę, nes atitirpinant kambario temperatūroje labai greitai dauginasi bakterijos. Kartą atitirpintos paukštienos nebegalima užšaldyti. 

Kepant mėsą stenkitės ją iškepti, tačiau nesuskrudinti, nes kepant mėsą grilyje, kai ji tiesiogiai liečiasi su ugnimi, susiformuoja heterocikliniai aminai (HCA), kurie sukelia DNR mutacijas ir gali paskatinti vėžio susirgimus.

Marinuodami mėsą, venkite acto marinato, nes actas mažina šviežios mėsos maistinę vertę. Actą geriau pakeiskite citrinos sultimis. O norėdami pagaminti sultingesnę mėsa, likus kelioms valandoms iki ruošimo ištepkite ją garstyčiomis.

Atsiminkite, kad verta, troškinta, kepta orkaitėje mėsa yra daug sveikesnė, nes sunaudojama mažiausiai riebalų.