Bulvės

BULVĖS

Bulvės, tai daržovė, kurią rastume kiekvieno namuose. Šviežios bulvės yra vertingiausios organizmui, tik reikia žinoti kaip jas paruošti, kad išliktų naudingų medžiagų išliktų kuo daugiau. Bulvėse yra vitamino C, B grupės vitaminų, vitamino K, PP ir karotino-provitamino A, kurio daugiau gelsvos spalvos bulvėse. Bulvėse daug mineralų, pavyzdžiui kalis, kurio yra beveik du kartus daugiau nei kitose daržovėse, jis neleidžia organizme kauptis skysčiams. Nemažai bulvėse ir fosforo, kalcio. Yra jodo, labai svarbaus skydliaukei, magnio, natrio, geležies, vario, cinko, mangano, kobalto.

Bulvės yra labai kaloringos, 100 g bulvių yra apie 83 kcal, beveik 3 kartus daugiau nei kitose daržovėse. Tačiau nevertėtų to išsigąsti, valgant bulves saikingai galima laikytis net bulvių dietos, kurios skiriamos sergantiems širdies, kraujagyslių ir inkstų ligomis. Ši dieta vadinama kalio dieta, nes bulvėse gausu kalio, kuris būtinas žmogaus organizmui. Jei valgysite keptas orkaitėje su lupenomis bulves pasigardindami liesu jogurtu arba varške, tikrai nenutuksite.

Kadangi bulvėse gausu A, E ir C vitamino, norint juos visus pasisavinti bulves ruoškite su sūriu ir kiaušiniais. Bulves turi ir šlapimą varančių savybių, išvalo organizmą nuo kenksmingų medžiagų. Bulvėse esantis magnis stiprina širdį bei nervų sistemą.

Svarbu žinoti, kad visi vitaminai ir naudingos medžiagos kaupiasi viršutiniame bulvės sluoksnyje, todėl peiliu lupdami bulves, tai darykite kruopščiai, nes su storu lupenos sluoksniu nupjaunate visus vitaminus. Geriausias būdas išsaugoti visus vitaminus  - virti ir kepti bulves su lupenomis, kruopščiai nuplovus. Apdorojant bulvę termiškai, žievelė neleidžia pasišalinti tirpioms, organizmui naudingoms medžiagoms, nors lupenose baltymų sumažėja 10-20 proc., bet viduje baltymų 8-10 proc. padaugėja. Kiekvienas gerai žino, kad tokių bulvių skonis primena keptas bulves ant laužo. Bulvių negalima laikyti šviesioje patalpoje, nes po odele greitai susidaro šviesiai žalios spalvos nuodingų komponentų, alergiškiems žmonėms sukeliančių ligą. Pažaliavusias bulves visada reikia išmesti, nes bulvėse esantis nuodas – solaninas gali netgi sukelti galvos skausmus, pykinimą, viduriavimą ir netgi sulėtinti psichines reakcijas.

Jei mėgstate valgyti bulves su duona, nemeskite šio įpročio, nes šis derinys duoda tris nepakeičiamas amino rūgštis: liziną, metioniną ir cisteiną. Tačiau jei esate pratę valgyti bulves su mėsa, žuvimi ir grybais, to daryti nepatariama, kad ir kaip skanu būtų. Toks krakmolo ir baltymų derinys kenkia sveikatai. Kai kuriems iš karto pradeda pūsti vidurius. Todėl baltyminiams produktams geriau ruošti garnyrus iš nekrakmolingų produktų. 

Liaudies patarimai

·         Bulvių sultys. Šios daržovės sultys efektingai gydo virškinamojo trakto ligas, vidurių užkietėjimą. Jei jūsų organizmui trūksta kalio, pasigaminkite kokteilį. Jums reikės žalios bulvės, morkos, salierai, petražolės ir špinatų. Iš lygių dalių produktų išspauskite sultis ir gerkite po puse litro per dieną, geriausiai tai daryti iš ryto. Šis kokteilis tiks jei laikotės iškrovos dietos.

·         Geriant atskirai bulvių sultis rekomenduojama vartoti po 0,5 stiklinės likus 20 minučių prieš valgį. Bulvių sultys pasižymi skrandžio rūgštingumo mažinimu, malšina vėmimą, pykinimą, palengvina opų gijimą.

·         Bulvių sultys gydo moterišką ligą gimdos miomą. Šios ligos profilaktikai patariama gerti po 100-200ml sulčių 3 kartus per dieną ir taip daryti apie 3 savaites.

·         Jei nusideginote, uždėkite šaltos bulvės griežinėlį ant skaudamos vietos, bulvė ištrauks karštį ir numalšins skausmą.

·         Manoma, kad vyrant norintiems padidinti potenciją verta gerti žalių bulvių sultis.

·         Jei peršalote ir skauda gerklę, pasidarykite neluptų virtų bulvių garų inhaliacijas. Greit išgydysite kvėpavimo takų uždegimus.

·         Žmonėms, kurie skundžiasi jautria, išsausėjusia oda, taip pat tinka virtų bulvių garai.

·         Dėl savo kaloringumo ir didelio angliavandenių kiekio bulvės laikomos netinkamu maistu diabetikams. Iš tikrųjų bulvių krakmolas greitai suskaidomas, o pasisavinamas gana lėtai. Sergant nesunkios formos diabetu galima valgyti bulves. O jų sultys gali netgi sumažinti cukraus kiekį kraujyje, ypač esant pradinėms ligos stadijoms.

·         Kadangi bulvėmis gydomas druskų perteklių organizme, rekomenduojama gerti ne bulvių sultis, bet bulvių nuovirus. Prieš verdant bulves nebūtina jų lupti, tačiau vertėtų jas supjaustyti, kad į nuovirą patektų kuo daugiau organizmui naudingų medžiagų.

·         Jei skundžiatės sąnarių skausmų, jaučiate kad reikia juos „pravalyti“, liaudies medicina pataria 3 dienas valgyti tik virtas neluptas bulves ir gerti jų nuovirą kiek galima daugiau.

·         Jei persideginote saulėje, jums padės bulvių košelė. Smulkiai sutarkuotą bulvę uždėkite ant nudegusios odos.

·         Jei vasaros metu oda išsausėjo ir atsirado nemėgstamų strazdanų, taip pat dėkite tarkuotą bulvę ant veido ir laikykite iki 15 minučių.

Bulvės – sveika ir skanu!

Beveik kiekvienas valgome bulves dažnai, tik kartais pabosta tas pats nuobodus skonis, todėl pasigaminkite jas taip, kad būtų skanu ir žinoma sveika.

Bulvių virtiniai su mairūnais. Jums reikės 1,5 kg nekrakmolingų bulvių, kelių šaukštelių druskos, 1 šaukštelio džiovintų mairūnų ir 1-2 valgomųjų šaukštų miltų. Išeis 4 porcijos po 370 kcal.

Nuskuskite bulves ir 500 g bulvių, supjaustykite į 4 dalis ir virkite kol visiškai suminkštės. Likusias žalias bulves sutrinkite ar smulkiai sutarkuokite ir nusunkite, kaip darant cepelinus. Nusunktą skystį palikite, kad jame nusistovėtų krakmolas. Jau išvirusias ir atvėsusias bulves sukrėskite į dubenį ir sutrinkite. Jas sumaišykite su nusunktomis žaliomis bulvėmis ir suberkite mairūną, įdėkite žiupsnelį druskos, nupylę bulvių skystį išgraibykite krakmolą ir minkykite tešlą.