Gyvatvorė - ir puošmena, ir apsauga

2010-05-30
Siųsti draugui
Teksto dydis + -
Gyvatvorė - ir puošmena, ir apsauga, laisvalaikis

Žinovai sako, kad gera gyvatvorė saugo daug patikimiau nei įprasta tvora. Be to, ji atlieka ir daugiau funkcijų: įrėmina gėlių lysvę, baseino teritoriją, atskiria namą nuo ūkinių pastatų ar ženklina sodybos ribas, gali būti tiesiog sodą puošiantis elementas, poilsio vietų fonas.

Gyvatvorių tipai ir paskirtis

Gyvatvorės būna laisvai augančios arba karpomos (formuojamos), aukštos (2-4 m), vidutinės (1-2 m), žemos (0,6-1 m) ir labai žemos - apvadinės (iki 0,5 m). Pastarosios naudojamos takelių, gėlynų, vejų ir klombų riboms žymėti. Be to, jos gali būti visžalės, suformuotos iš lapuočių ar spygliuočių, taip pat ir iš žydinčių augalų.
Vidutinės ir aukštos gyvatvorės sodinamos norint atsiriboti nuo gatvės, nuo kaimynų sklypo, nuo ūkinių pastatų. Kadangi jos sodinamos arčiau gyvenamojo namo, geriausia, kai kasmet karpomos - tada atrodo tvarkingai.

Žemos gyvatvorės sodinamos norint atriboti vieną sodybos teritoriją nuo kitos, pvz., daržą nuo dekoratyvinės ar poilsio zonos, sodą nuo daržo ir t. t., taip pat pridengti negražius kampelius. Jos gali būti kaip fonas kitiems želdiniams, pvz., gėlynams, žemų krūmų grupėms.Žemos gyvatvorės retai karpomos, nes augalai gražiai atrodo ir laisvai augdami.
Galima rinktis žydinčią gyvatvorę kaip dekoratyvų sodo elementą. Krūmai žydės nuo gegužės pradžios iki liepos pabaigos. Šioms gyvatvorėms nereikia ypatingos priežiūros, užtenka tik reguliariai palaistyti.

Labai puošniai atrodys gyvatvorė iš augalų spalvotais lapais. Paprastai jos sodinamos arčiau pastatų, dekoratyvinėje sodo dalyje. Ypač dailiai atrodo didelių žalių medžių fone arba kruopščiai prižiūrimos vejos pakraštyje. Būtina sąlyga - kuo daugiau saulės visą dieną. Dažniausiai pasitaikančios spalvos - purpurinė, geltona ir įvairūs jos atspalviai.

Kokią gyvatvorę pasirinkti

Pavasaris - tinkamiausias metas sodinti gyvatvorę. Kokią pasirinkti? Reikėtų atsižvelgti į sklypo dydį. Jeigu jis didelis, rinkitės vidutinio aukščio augalus, o erdvę padalykite siauromis žaliomis gyvatvorėmis. Dideliame plote tinka ir aukšta laisvai augančių augalų gyvatvorė, kurios nereikės daug prižiūrėti. Galima rinktis ir formuojamąją (maždaug 50 cm pločio), tačiau ji atrodys ne taip įspūdingai kaip auganti natūraliai. O jeigu gyvatvorė suformuota iš gražiai žydinčių krūmų ir medžių, mezgančių dekoratyvius vaisius, karpyti patartina retokai, antraip prasčiau žydės.

Mūsų klimato sąlygomis patvaresnės yra siauros gyvatvorės iš augalų tvirtomis, nelanksčiomis šakomis, pavyzdžiui, tinka gudobelės, kauleniai ir kt. Plačialapius, lanksčiomis šakomis augalus sunkiau formuoti, greičiau lūžinėja šakos, jos ne taip gražiai atrodo.

Jeigu gyvatvore norite aptverti teritoriją, labiausiai tiks nepraeinamos, tankios ir dygios, pavyzdžiui, iš gudobelių (Crataegus). Aukštoms, sodą juosiančioms gyvatvorėms suformuoti tinka ir įprastos eglės (Picea abies), mažalapės liepos (Tilia cordata), vakarinės tujos (Thuja occidentalis), skroblai (Carpinus betulus). Šie augalai ilgaamžiai, tad tikėtina, kad ir gyvatvorės bus tokios pat.

Kaip sodinti?

Pirmiausia reikia tinkamai parengti sodinimo vietą - prastą dirvožemį pagerinti kompostu, durpėmis, sunkų - smėliu, pasirūpinti, kad nestovėtų vanduo kaskart palijus (nes mirks augalų šaknys), išrinkti daugiamečių piktžolių šaknis.

Jei gyvatvorę sodinsite rudenį, pavasarį pats metas iškasti griovį, į kurį per visą vasarą meskite išrautas piktžoles. Jas retkarčiais palaistykite, pamaišykite, kad greičiau supūtų. Rudeniop galima įberti trąšų, vėl permaišyti.

Sodinkite jaunus augalus (vienmečiai ar dvimečiai geriau sutankėja nei senesni) - gyvatvorė bus dailesnė, ją galėsite įvairiai apkarpyti.

Jei norite tiesios gyvatvorės, duobes arba griovį kaskite pagal virvę. Augalus sodinkite viena eile - gyvatvorė bus siaura. Jeigu norite plačios - dviem eilėmis šachmatų principu. Tik tujų ir kitų visžalių spygliuočių nereikėtų sodinti dviem eilėmis. Sodinant visžalius augalus geriausias atstumas tarp jų - 70-80 cm.

Lapuočius galima sodinti tankiau - viena eile kas 30 cm, o dviem eilėmis šachmatų principu - 30 x 30 cm.

Kaip prižiūrėti?

Pirmuosius porą metų gyvatvorių priežiūra vienoda. Svarbiausia laiku išrauti piktžoles, išpurenti žemę ir periodiškai laistyti. Krūmų ir medelių geriau negenėti, kol jie gerai neįsišakniję. Svarbu taisyklingai genėti, antraip, jei gyvatvorė aukšta, gerai augs tik viršutinė krūmų dalis, o apatinė gaus per mažai šviesos ir ims nykti. Tokiu atveju gyvatvorėms reikia suteikti kūgio ar trapecijos formą. Derėtų nepamiršti, kad ne visus augalus galima genėti ir kirpti. Pavyzdžiui, netinkami formuoti augalai retais, šakotais vainikais - gali pradėti džiūti, lūžinėti. Taip pat svarbu nepamiršti reguliariai išpjaustyti sausas ir ligotas šakas, stambius mažai besišakojančius ūglius. Nauji ūgliai augs sparčiau, jei augalai bus reguliariai tręšiami ir laistomi. Gyvatvorę galima tręšti lapų pūdiniu arba azotinėmis trąšomis (pavasarį ir vasarą). Pasenusias gyvatvores reikėtų atjauninti - nukirpti nuo žemės paliekant 10-15 cm, tada patręšti mineralinėmis trąšomis.

Kokie augalai tinka?

Gyvatvorėms tinkamų augalų rūšių yra daugybė. Prieš renkantis reikėtų pasvarstyti, kokie labiau tiktų - vasaržaliai ar visžaliai, dideli ar maži, reti ar tankūs, žydintys, tiesiog lapuočiai ar turintys spyglius, taip pat patartina įvertinti sklypo mikroklimatą, dirvožemio mechaninę sudėtį, sunkumą, derlingumą, drėgnumą, numatyti apšvietimą ir, žinoma, kiek lėšų ir darbo galite skirti gyvatvorei įveisti ir prižiūrėti.

Įvairių gyvatvorių galima užsiauginti iš spygliuočių ir lapuočių. Pavyzdžiui, paprastieji kadagiai labiau tiks laisvoms, nekarpomoms gyvatvorėms, europiniai kukmedžiai - siauroms, formuojamoms, o vakarinės tujos itin populiarios, be to, greitai auga. Lapuočiai krūmai bus gražesni, jei augs saulėje. Kai kurių lapuočių gyvatvorė suteiks dvigubos naudos - pavyzdžiui, aronijos uždengs ir papuoš sklypą, o rudenį subrandins valgomas vitaminingas uogas.

Aukštą gyvatvorę galite sodinti iš šių medžių:

Kaukazinių slyvų (Prunus cerasifera); gudobelių: vienapiestės (Crataegus monogyna), pošvelnės (C. submollis), ilgadyglės (C. macrantha); ginalinių klevų (Acer ginnala); sedulų: raudonosios (Cornus sanguinea), palaipinės (C.

sericea), Cornus pumila; žvilgančiųjų kaulenių (Cotoneaster lucidus), paprastųjų ligustrų (Ligustrum vulgare), pilkųjų lanksvų (Spiraea cinerea), vakarinių tujų (Thuja occidentalis).

Žemai gyvatvorei tiks šie:

Japoninės lanksvos (Spiraea japonica), buksmedžiai (Buxus sempervirens), kalniniai serbentai (Ribes alpinum), sidabrakrūmiai (Potentilla fruticosa), Tunbergo raugerškiai (Berberis thunbergii), mahonijos (Mahonia aquifolium).

Jei norite nekarpomos gyvatvorės, rinkitės šiuos:

Aukštoms gyvatvorėms - paprastąsias karaganas (Caragana arborescens), paprastąsias alyvas (Syringa vulgaris), varpines medlievas arba ameliankius (Amelanchier spicata), putinalapius pūslenius (Physocarpus opulifolius), kamuolėtuosius pūslenius (P. capitatus), vidutiniuosius pūslenius (P. intermedius), paprastąuosius lazdynus (Corylus avellana).
Vidutinio aukščio gyvatvorei tiks lanksvos: Bumaldo (Spiraea x bumalda), pilkosios (S. x cinerea), smulkialapės (S. sargentiana) ir kt., auksuotieji serbentai (Ribes aureum), juodavaisės aronijos (Aronia melanocarpa), purpuriniai gluosniai (Salix purpurea ‘Nana') ir dar daug kitų.

Žemoms nekarpomoms gyvatvorėms - triskiautės lanksvos (S. trilobata), Tunbergo raugerškiai ‘Erecta', dyglialapės mahonijos (Mahonia aquifolium), dažiniai prožirniai (Genista tinctoria) ir jo varietetas alpestris bei kt.

Nors tokios gyvatvorės neformuojamos, tačiau jas reikia prižiūrėti kaip ir kitus krūmus, t. y. išpjaustyti ligotas, pasenusias ir aplaužytas šakas, kad krūmai kuo gausiau žydėtų ir leistų naujus ūglius.

Turėsite žydinčią gyvatvorę, jei pasodinsite šiuos augalus:

Gausiažiedžius erškėčius (Rosa multiflora Thunb. ex Murray) - užauga iki 4 m, žydi nuo birželio pabaigos iki liepos, sodinkite kas 3 metrus vienas nuo kito; pilkąsias lanksvas (Spirea x cinerea) - užauga iki 1 m, žydi baltais žiedeliais, sodinkite kas 1-1,5 m; darželinius jazminus (Philadelphus coronarius) - užauga iki 3 m, žydi gegužę, birželį kvapniais baltais, tuščiaviduriais žiedais, sodinkite kas 2 m; gražiažiedes veigeles (Weigela florida) - užauga iki 1-2 m, žiedai blyškiai rausvi arba rausvi, žydi nuo gegužės iki birželio, sodinkite kas 2 m.
Šiaurinėje pusėje sodinkite šaltam vėjui ir šalčiams atsparius lapuočius - ligustrus, gudobeles, kaukazines slyvas, sedulas, pūslenius, kaulenius. Šiuos medžius ir krūmus galima karpyti.
Saulėtoje vietoje tinka sodinti visžalius, spygliuočius kadagius, kolonines tujas. Nepatartina rinktis puskiparisių, nes tokia gyvatvorė neilgaamžė - po šaltesnės žiemos puskiparisiai gali iššalti. Šalčiui jautrios ir raudonlapės kaukazinės slyvos.

Didelės priežiūros nereikalaujantys gyvatvorių augalai

Klevas (Acer). Greitai auga bet kokioje dirvoje, karpomas rudenį.

Raugerškis (Bergeris). Visžaliai raugerškiai žydi pavasarį geltonais žiedais, Tunbergo raugerškis (B. Thunbergii) meta lapus.

Skroblas (Carpinus). Nekarpomas greitai pasiekia 2,5 m aukštį. Gerai auga molingose dirvose, rudenį parudavę lapai paprastai žiemoja. Karpoma vasaros pabaigoje.

Eskalonija (Escallonia). Visžalė eskalonija (E. macrantha) gerai pakelia druskingą orą,todėl dažnai auginama pjūryje. Žydi birželį raudonais žiedais, karpoma, kai jie nuvysta.

Bukas (Fagus). Yra paprastojo buko (F. Sylvatica) veislių, kurių augalai su žaliais ir purpuriniais lapais. Iš jų galima suformuoti aukštą gyvatvorę. Rudenį paruduojantys lapai žiemoja. karpoma rugpjūtį. Jeigu būtina, smarkiai apkarpoma vasarį.

Bugienis (Ilex). Dyglialapis bugienis (I.aquifolium) sudaro tankią gyvatvorę, ją gali puošti vaisiai arba margi lapai. Karpoma vasaros pabaigoje.

Levanda (Lavandula). Populiarus žemos gyvatvorės augalas, žydi šviesiai violetiniais žiedeliais. Lapai pilki ir kvapūs. Stiebai nukerpami, kai peržydi,, gyvatvorė karpoma balandį.

Dygioji slyva (Prunus spinosa). Pavasarį žydi baltais žiedais. Karpomos žiemą.

Dyglainė (Pyracantha). Galima sodinti labai paplitusią raudonvaisę dyglainę (P. Coccinea), dažniau patariama rinktis Rodžerso dyglainę (P. Rogersiana). Retinama vasarą, paliekant ūglius su vaisių užuomazgomis.

Žydintis serbentas (Ribes). Paprastai auginamas kaip krūmas, tačiau susodinti tankiai (kas 30 cm) serbentai gali sudaryti dailią gyvatvorę. Karpoma, kai peržydi.

Rožė (Rosa). Galima rinktis krūmines arba parko rožes - gyvatvorė bus nekarpoma ir daili. Praretinamos pavasarį.

Kukmedis (Taxus). Labiausiai mėgstamas gyvatvorių augalas. Yra ryškiais geltonais spygliais kukmedžių. Lėtai įsišaknija. Karpoma vasaros gale.

Tuja (Thuja). Didžioji tuja (T. Plicata) panaši į kiparisą. Skirtingai nei paplitusi Cupressocyparis leylandii, ji karpoma tik kartą per metus, pavasarį.

Dažniausiai daromos klaidos sodinant gyvatvorę:

■ Perkami įspūdingos išvaizdos augalai prieš tai nepasidomėjus apie jų savybes ir priežiūrą.

■ Sodinukas per mažai arba per giliai įkišamas į žemę (šaknų kaklelis turi būti lygiai su žemės paviršiumi arba 1-2 cm giliau).

■ Griovelis iškasamas per seklus (turėtų būti apie 40-60 cm) arba per siauras (plotis priklauso nuo eilučių kiekio, vienos eilės gyvatvorei reikia 50-60 cm pločio, dviejų eilių - 80 -100 cm ir platesnio), griovelis, dirva nepatręšiama.

■ Augalai susodinami per tankiai arba per retai. Greitai augančius augalus reikia sodinti rečiau, lėtai augančius - tankiau. Kai sodinama viena eilutė, tarp sodinukų paliekami 20-25 cm tarpai, kai gyvatvorė dviejų eilių - 30-50 cm, o tarp eilių - 30-60 cm.

■ Gyvatvorė pasodinta kitų augalų pavėsyje. Tokiu atveju augalams bus per mažai šviesos ir jie nunyks. Po medžiais galima sodinti žemų augalų gyvatvores. Tiks pavėsį mėgstantys krūmeliai, pavyzdžiui, lanksvos.

■ Spygliuočiai pasodinti trimis ar daugiau eilių. Patartina viena arba dviem, antraip bus sudėtinga nupjauti viduryje esančių medžių sudžiūvusias šakas.
 



Žymės: laisvalaikis

Jūsų nuomonė


Panašūs straipsniai

Reklama
farmapedia
Uogu pasta kaledinis
Reklama
Neovital
Kerai
dieta