Venų tromboembologija

Venų tromboembologija, venų tromboembologija,plaučių embolija

VENŲ TROMBOEMBOLIJA


APIBRĖŽIMAS

Venų tromboembolija yra liga, kuri apima tiek giliųjų venų trombozę, tiek plaučių emboliją. Tai yra dažna ir mirtina liga, dažnai besikartojanti ir galinti sukelti ilgalaikes komplikacijas.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Tai trečia pagal dažnumą kraujagyslių liga po koronarinės širdies ligos ir smegenų insulto. JAV diagnozuojamas apie 1 milijonas tromboembolijos atvejų per metus. 300 000 pacientų miršta dėl venų tromboembolijos sukeltų komplikacijų. Labai didelė rizika giliųjų venų trombozei (GVT) išsivystyti yra sudėtingos ortopedinės operacijos (GVT būna vienam iš penkių ligonių, jei netaikoma profilaktika).

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Venų tromboembolijos rizikos veiksniai gali būti paveldėti (protrombino genų mutacijos, antitrombino nepakankamumas ir t.t.) arba įgyti (trauma, chirurginė intervencija, nėštumas, navikai ir daugelis kitų). Veikiant rizikos veiksniams, kojų giliosiose venose susiformuoja kraujo krešulys (trombas), kuris iš dalies ar visiškai sutrikdo kraujo pritekėjimą į venas. Pavojinga gyvybei būklė išsivysto, kai trombas ar jo fragmentas atitrūksta ir nukeliauja į plaučių kraujagysles ar kitus organus – susidaro tromboembolija. Plaučių embolija gali sukelti staigią mirti ar ilgalaikes komplikacijas.

 

KLINIKA

GVT atvejais būna:

1.  Vienos kojos patinimas;

2.  Skausmas ar spazmas pažeistoje vietoje;

3.  Galūnės paraudims;

4.  Jaučiama šiluma kojoje.

Vėliau dėl sutrikusios kraujotakos gali formuotis opos, pažeistoje vietoje vyksta audinių nekrozė (audiniai tamsūs, suardyti).

Plaučių embolijos klinikiniai simptomai:

1.  Dusulys;

2.  Padažnėjęs kvėpavimas;

3.  Tachikardija;

4.  Krūtinės skaumas;

5.  Kosulys;

6.  Prakaitavimas.

Sunkiais atvejais pasreiškia šokas, kolapsas, sumažėja šlapimo išsiskyrimas, oda pamėlynuoja.

 

DIAGNOSTIKA

Vertinant paciento būklę, dėmesys atkreipiamas į rizikos veiksnius.

Diagnozuojant GVT atliekami instrumentiniai ir laboratoriniai tyrimai:

1.  Radiografiniai kontrastiniai tyrimai;

2.  Echoskopija;

3.  D – dimerų kraujo plazmoje tyrimas;

4.  Kompiuterinė tomografija;

5.  Magnetinio rezonanso tyrimas.

PTE diagnostika remiasi:

1.  Elektrokardiograma;

2.  Rentgeninis plaučių tyrimas;

3.  Arterinio kraujo dujų nustatymas;

4.  Kompiuterinė tomografija;

5.  Ventiliacijos – perfuzijos skenavimas;

6.  Biologinių žymenų nustatymas kraujyje (troponino ir natriouretinio peptido);

7.  Echokardiografija;

8.  Magnetinio rezonanso tyrimas.

 

GYDYMAS

Skiriami medikamentai:

1.  Anikoaguliantai – heparinas, varfarinas, kurie neleidžia krešuliui susidaryti;

2.  Trombolitikai (alteplazė, streptokinazė) skiriami, kai tromboembolija jau įvykusi, tačiau situacija nėra grėsminga paciento gyvybei ir galima laukti, kol vaistai ištirpdys krešulį.

Nustačius GVT nuo 1 mėn. iki 1 metų patariama dėvėti kompresines kojines.

Chirurginis gydymo būdas - embolektomija. Jos metu padaromas pjūvis per užkimštą kraujagyslę ir krešulys išsiurbiamas (aspiruojamas).

 

PROFILAKTIKA

VTE profilaktikai taikomos šios nemedikamentinės priemonės:

1.Kojūgalio pakėlimas 10–150 kampu.

2.Elastinės kompresinės kojinės arba elastinis tvarstis (kulkšnies srityje kompresija ne mažesnė kaip 14 ir ne didesnė kaip 26 mm Hg, į viršų – kompresija mažėja).

3.Protarpinė kompresija (uždėtos ant blauzdų manžetės pripučiamos oro iki 40 mm Hg, palaikoma 10–12 s ir atleidžiama).

4.Ankstyvas ligonio vaikščiojimas po operacijos.

5.Adekvatus skysčių kiekis.

Profilaktikai dažniausiai vartojami šie vaistai:

1.Nefrakcionuotas heparinas.

2.Mažos molekulinės masės heparinai.

3.Netiesioginio veikimo antikoaguliantai.


Reklama
farmapedia
Uogu pasta kaledinis
Reklama
Neovital
Kerai
dieta