Opinis kolitas

Opinis kolitas, opinis kolitas,uždegiminė storosios žarnos liga,viduriavimas,kraujingos išmatos

OPINIS KOLITAS


APIBRĖŽIMAS

Opinis kolitas – tai yra lėtinė recidyvuojanti uždegiminė storosios žarnos liga, kurios atsiradimą sąlygoja genetiniai faktoriai, imuniniai mechanizmai ir tam tikri išorės veiksniai.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Opiniu kolitu sergama visame pasaulyje, tačiau liga labiau paplitusi Šiaurės Amerikoje ir Europoje. Per metus užregistruojama 10-20naujų opinio kolito atvejų 100 000 gyventojų. Bendras sergamumas šia liga siekia 100-200 atvejų 100 000 gyventojų. Sergamumas opiniu kolitu didėja. Serga jauno amžiaus žmonės (15-35 metų). Opinis kolitas yra neišgydoma liga, tačiau šiuolaikinės medicininės pagalbos dėka galima pasiekti ligos remisiją (laikinas ligos reiškinių susilpnėjimas).

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Opinio kolito atsiradimą sąlygoja genetinė predispozicija, todėl liga skirtingai paplitusi etninėse grupėse, opinis kolitas siejasi su kitomis genetinėmis ligomis, dažniau serga pirmos eilės giminaičiai, tarp šeimos narių panaši ligos lokalizacija ir tipas. Ligos mechanizme dalyvauja imuniniai procesai- vyksta žarnų gleivinės imuninis atsakas, nukreiptas prieš žarnų bakterinės floros antigenus (medžiagos, kurios organizme sužadina antikūnių gamybą). Kilus imuninei reakcijai, prasideda uždegiminis procesas, kuris žaloja žarnų gleivinę. Imunines reakcija išprovokuoja aplinkos veiksniai, kurių svarbiausi yra nesteroidinių priešuždegiminiųvaistų, antibiotikų vartojimas, stresas, netinkama mityba, įvairūs infekciniai susirgimai.

Opinio kolito metu pažeidžiama tik storoji žarna. Procesas prasideda nuo išangės ir plinta tolyn žalodamas storosios žarnos gleivinę.  Pažeidimas būna paviršinis, apimantis gleivinę ir pogleivį.

 

KLINIKA

Liga prasideda palaipsniui. Simptomai priklauso nuo ligos sunkumo- gali būti lengva, vidutinė ir sunki forma.  Būdingiausias simptomas yra viduriavimas. Išmatos būna su gleivėmis ir krauju. Viduriavimo intensyvumas koreliuoja su uždegimo sunkumu ir pažeidimo dydžiu. Sergantis opiniu kolitu jaučia skausmingą norą tuštintis, o pasituštinus jam palengvėja. Ligoniui pablogėja apetitas, krenta kūno masė, jaučiami pilvo skausmai.

Esant sunkiai formai ligonis išblykšta, atsiranda tachikardija, pilvas būna papūstas, liečiant skausminga tam tikra pilvo dalis (storiosios žarnos pažeidimo projekcijoje).

Išskiriami opinio kolito eigos variantai- recidyvuojanti liga (besikartojantys paūmėjimai (ligos atakos) ir pagerėjimai (remisijos));ligos eiga be remisijų; ūminė žaibinė ligos eiga (kraštutinai sunki opinio kolito forma, kuomet viduriuojama dažniau kaip 10 kartų per parą, pasireiškia anemija, gresia sunkios komplikacijos).

Opinio kolito komplikacijos yra grėsmingos žmogaus gyvybei būklės. Nuo 1 iki 5 proc. sergančių pasireiškia toksinė žarnos dilatacija (aukšta kūno temperatūra, krenta kraujospūdis, padažnėja širdies plakimas, sąmonė pritempsta, pilvas būna išsipūtęs). Kitos galimos komplikacijos – kraujavimas, žarnos prakiurimas, susiaurėjimas. Reikia nepamiršti, kad opinis kolitas yra ikivėžinė būklė. Tai reiškia,kad labai ilgai sergant šia liga padidėja žarnyno vėžio išsivystimo galimybė, todėl sergantiems patariama profilaktiškai atlikti tyrimus dėl storosios žarnos vėžio.

 

DIAGNOSTIKA

Opinis kolitas įtariamas, kai pacientas skundžiasi palaipsniui atsiradusiu viduriavimu kraujingomis išmatomis. Tačiau ši liga neturi tik opiniui kolitui būdingų klinikinių simptomų, todėl reikia atlikti endoskopinius tyrimus ir žarnų biopsijos histologinį ištyrimą diagnozei patvirtinti ir atmesti kitus susirgimus (pvz., infekcinį kolitą, Krono ligą). Endoskopinio tyrimo metu matomi pakitimai storosios žarnos gleivinėje – gleivinė grūdėta, trapi, yra opų. Šio tyrimo metu taip pat paimama biopsija (gleivinės gabalėliai) histologiniam tyrimui.

Histologinis tyrimas svarbesnis siekiant atmesti kitus susirgimus. Dar gali  būti atliekamasžarnų rentgenogramos - kai yra sunki kolito forma, atsiradus kolito komplikacijų požymiams.Paūmėjimo metu kraujo tyrime atsiranda uždegimui būdingi pokyčiai- trombocitozė, leukocitozė, padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis ir padidėjusi C reaktyvaus baltymo koncentracija.

 

GYDYMAS

Gydymas pradedamas nuo veiksnių,sukėlusių kolito paūmėjimą, išaiškinimo ir panaikinimo (nesteroidinių priešuždegiminių vaistų, antibiotikų vartojimas, stresas, netinkama mityba, įvairūs infekciniai susirgimai). Opiniu kolitu sergančio dieta remiasišiais svarbiausiais principais- turi būti vartojamas daug baltymų ir pakankamą kolorijų kiekį turintis maistas, vengiamavalgyti daug skaidulinių medžiagų turinčių poduktų (aktyviu ligos periodu), padidinamas gaunamų vitaminų kiekis nuo 1 iki 5 kartų.

Opiniam kolitui gydomas aminosalicilatais, gliukokortikoidais ir imunosupresantais. Aminosalicilatai (sulfasalazinas, mesalazinas) skiriami lengvam ir vidutinio sunkumo opiniam kolitui gydyti. Šiuos vaistus ligonis vartoja visą laiką, kad išvengtų ligos paūmėjimų. Gliukokortikosteroidais (prednizolonu) gydomi tik ligos recidyvai. Imunosupresantai (azatioprinas, 6- merkaptopurinas) skiriami kaip antros eilės vaistai paūmėjimui gydyti, kuomet gliukokortikosteroidais nepasiekiams norimas efektas.

Chirurginis ligos gydymas (pašalinama pažeista žarnos dalis) taikomas, kai medikamentinis gydymas neefektyvus arba pasireiškia pavojingos ligos komplikacijos.

 

PROFILAKTIKA

Opiniu kolitu sergant ilgiau kaip 10 metų turi būti atliekami profilaktiniai tyrimai dėl storosios žarnos vėžio.


Reklama
farmapedia
Uogu pasta kaledinis
Reklama
Neovital
Kerai
dieta