Ligų enciklopedija

Ligų enciklopedija pagal pirmąją raidę

Keratozė [gr. keros (kilm. keratos) — ragas], med.: 1. audinio ragėjimas; 2. odos liga, kuriai būdingas epidermio raginio sluoksnio storėjimas.
Juostinė pūslelinė – tai virusinė infekcinė liga, kuri pasireiškia ūminiu vienpusiu skausmingu odos ir nervų pažeidimu, sukeltu suaktyvėjusio Varicella zoster viruso.
Žvynelinė – tai lėtinė recidyvuojanti uždegiminė odos liga.
Rožiniai spuogai yra lėtinis, dažnai paūmėjantis, į aknę panašių ligų grupei priskiriamas  ir stipriai su kapiliarų vazomotoriniu aktyvumu susijęs odos susirgimas
Impetiga – tai paviršinė užkrečiama odos pūlinga infekcija.
Aknė, arba paprastieji spuogai, yra lėtinis daugiapriežastinis uždegiminis odos susirgimas
Niežai - tai erkių sukeliama parazitinė odos liga, pasireiškianti itin stipriu niežėjimu.
Dermatitas – dėl alergijos ar kitų priežasčių sudirgus odai kilęs uždegimas. Yra keturi pagrindiniai jo tipai – egzema, kontaktinis dermatitas, fotodermatitas ir seborėjinis dermatitas.
Dilgėlinė suvokiama kaip nevienalytė grupė alerginių ligų, kurioms būdingas vienodas požymis - odos bėrimas pūkšlėmis.
Karpos – tai odos liga, pasireiškianti smulkiais gerybiniais odos navikais, kurių sukėlėjas yra žmogaus papiloma virusas (ŽPV).
Dažnai odos vėžys išryškėja tik turint 50 ir daugiau metų, tačiau tai gali būti pasekmė ilgalaikio buvimo saulėje vaikystėje ir jaunystėje.
Egzema - alerginės kilmės odos uždegimas, pasireiškiantis įvairaus pobūdžio niežtinčiu išbėrimu. Tai neužkrečiamas, dažnai pasikartojantis alerginis odos uždegimas.
Bazalinių ląstelių (BLK) karcinoma - tai dažniausias vokų piktybinis auglys (apie 90% visų piktybinių vokų auglių), susiformuojantis iš voko odos paviršinio sluoksnio (epidermio) bazalinių ląstelių.
Blefaritas yra dažna vokų kraštų uždegiminė liga, neretai susijusi su odos susirgimais, pavyzdžiui, sausa ar labai riebia oda, seborėja.

Eritema [gr. erythēma — raudonumas], raudonė — odos paraudimas dėl uždegimo, paviršinių odos kraujagyslių išsiplėtimo. Yra daug rūšių eritemų: mazginė, infekcinė, išcentrinė žiedinė ir t.t.

Šunvotė (furunkulas) – tai gumbelis, atsiradęs dėl plauko maišelio ir šalia esančios riebalų liaukos gilaus pūlinio uždegimo.
Rožė – tai ūminis odos, kartais gali būti ir gleivinės, uždegimas, kurį sukelia tam tikros bakterijos, vadinamos streptokokais
Vilkligė - tai autoimuninė (kai imunitetas "kovoja" prieš paties organizmo ląsteles) liga, kurios metu pažeidžiami dauguma audinių.
Pūslinė (pemphigus) - tai autoimuninė odos ir gleivinių liga, pasireiškianti intraepiderminėmis akantolizinėmis pūslėmis.
Psoriazė, arba žvynelinė, yra lėtinė uždegiminė odos būklė, kuria serga maždaug 1– 3% žmonių visame pasaulyje.
Rožiniai spuogai – rosacea - („rozacija“) yra lėtinė uždegiminė centrinės veido dalies (nosies, skruostų, kaktos bei smakro) liga, kuriai būdingas odos paraudimas bei kraujagyslių išsiplėtimas - teleangektazijos, rausvos spalvos papulės bei pustulės („rausvi spuogeliai“).
Porfirijos – tai ligų grupė, kurioms būdingas hemo sintezės cheminių reakcijų sekos fermentų defektai.
Nuospaudos - tai sustorėjusios odos trynės. Tai ne mirtinas, bet labai nemalonus susirgimas, ir jis turi tendenciją paūmėti rudenį bei pavasarį
Nuožvarba (lot. pernio) – chroninis dermatitas, pasireiškiantis odos paraudimu ar pamėlynavimu
Gelta (lot. icterus) – tai audinių pageltimas nuo ištirpusio bilirubino arba padidėjusio tulžies pigmento kiekio kraujyje ir audinių skysčiuose.