Žvynelinė

ŽVYNELINĖ


APIBRĖŽIMAS

Žvynelinė – tai lėtinė recidyvuojanti uždegiminė odos liga.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Žvynelinė yra dažna odos liga, nuo jos kenčia apie 2-3 proc. žmonių. Vienodai dažnai serga tiek vyrai, tiek moterys. Liga paprastai pasireiškia suaugusiems 20-40 metų asmenims, tačiau gali susirgti ir kūdikiai ar vyresnio amžiaus žmonės.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Žvynelinėspriežastys nėra aiškios. Yra žvynelinės tipas, kuriam būdinga sunkesnė eiga ir šeiminis paveldėjimas. Kitas žinomas žvynelinės tipas yra lengvesnės eigos ir prasideda vyresniems nei 30 metų asmenims.

Žvynelinę gali provokuoti daugelis faktorių:

1.      Ūminės ir lėtinės infekcijos;

2.      Medžiagų apykaitos sutrikimai, tokie kaip cukrinis diabetas ir nutukimas;

3.      Alkoholio vartojimas, rūkymas;

4.      Nervinė įtampa, stresas;

5.      Traumos, karštis, šaltis, nudegimai, cheminės medžiagos;

6.      Medikamentai;

7.      Kitos odos ligos.

Faktoriai išprovokuoja pagreitėjusį epidermio ląstelių atsinaujinimą, tačiau ląstelės yra nepilnavertės ir todėl pažeidimų paviršiuje atsiranda storas žvynų sluoksnis. Įvairūs infekciniai agentai sukelia imuninį odos uždegimą, o uždegimas skatina suaktyvėjusią kapiliarų gamybą. Šie veiksniai ir sukelia būdingą ligos kliniką.

 

KLINIKA

Pirminis odos bėrimo elementas yra papulė (ribotas odos iškilimas), padengtas žvynais. Žvynas yra specifinės išvaizdos ir lengvai nukrapštomas. Po žvynu būna rožinės spalvos plona blizganti plėvelė, kurią pradrėskus pasirodosmulkūs kraujo lašeliai. Dažniausiai išberia alkūnių, kelių, kryžkaulio srityse bei plaukuotoje galvos dalyje. Trečdaliui ligonių būna pažeisti nagai, o 7-10 proc. ligonių pažeidžiami ir sąnariai. Nagų pažeidimui būdingas vadinamasis antpirščio fenomenas – nagas normalios išvaizdos, tik jo paviršiuje yra smulkių duobelių. Taip pat nago pažeidimui būdingas ir aliejaus dėmės fenomenas, kai laisvame nago krašte atsiranda gelsvos spalvos dėmės. Nagas gali sustorėti, patamsėti, distalinis kraštas pakyla nuo nago guolio, nago plokštelė aptrupa.


DIAGNOSTIKA

Liga paprastai diagnozuojama remiantis ligos istorija, klinikiniais požymiais, rečiau atliekami laboratoriniai tyrimai, kurie suteikia papildomos informacijos. Jei yra sąnarių pažeidimas, atliekmas radiologinis tyrimas. Odos biopsija patikslina diagnozę.

 

GYDYMAS

Žvynelinės gydymas kiekvienam ligoniui yra indvidualus – jį nulemia ligos stadija, ligonio amžius, ligos klinikinė forma ir kiti veiksniai. Liga gydoma ambulatoriškai, ligonis stacionarizuojamas tik tuomet, kai išbėrimas apima daugiau kaip 25 proc. odos ploto; kai neveiksmingas ambulatorinis gydymas; kai atsiranda gydymo komplikacijų; kai yra gretutinės sunkios ligos, sunkus sąnarių pažeidimas, sunkio žvynelinės formos. Vietiniam odos gydymui skiriami odos priežiūrai svarbūs emoliantai, priešuždegiminį poveikį turintys kortikosteroidai, ligą veikia ditranolis, kalcipotriolis, retinoidai. Pagalbiniam gydymui priklauso vietiškai vartojama salicilo rūgštis, šlapalas, degutiniai preparatai. Vietoje kortikosteroidų gali būti skiriami vietiniai kalcineurino inhibitoriai.

Sisteminis gydymas (tuomet vaistai yra geriami) pradedamas, kai vietinis gydymas nesėkmingas. Vartojami preparatai: metotreksatas, azatioprinas, retinoidai, ciklosporinas A, fumaratai, hidroksiurea, kortokosteroidai, naujos kartos siteminiai kalcineurino inhibitoriai.

Svarbi gydymo dalis yra fototerapija – gydymui taikomi ultravioletiniai spinduliai. Kartu su fototerapija skiriamos ir fotosensibilizuojančios medžiagos, kurios sustiprina spindulių poveikį.

Žvynelinės gydymui taip pat taikoma ir balneoterapija – gydymas mineraliniu vandeniu..

 

PROFILAKTIKA

Norint išvengti ligos ar jos pasikartojimo, svarbu vengti ligą provokuojančių veiksnių.