Žvairumas

Žvairumas

 

APIBRĖŽIMAS

Žvairumas (lot. strabismus) – akį judinančio aparato patologija. Būna paslėptas žvairumas, paralyžinis žvairumas, drauginis žvairumas ir nistagmas. Pagal atsiradimo laiką žvairumas būna įgimtas arba įgytas. Svarbu įvertinti, ar jis pirminis, ar antrinis — atsiradęs dėl ragenos drumsčių, kataraktos, stiklakūnio ir akių dugno patologijos. Žvairumas gali būti periodinis, strabismus concomitans periodicus, arba pastovus, strabis­mus concomitans continuus.Žvairumą galima apibūdinti pagal daugelį požymių: kada jis atsirado, koks nukrypimo pobūdis, trukmė ir kt.


EPIDEMIOLOGIJA

Žvairumas nustatomas apie 4% vaikų. Žvairumu vadiname netaisyklingą akių padėtį, kai viena ar abi akys yra nukrypę. Akys gali būti nukrypę į vidų, išorę, aukštyn ar žemyn. Didesnė ambliopijos ir žvairumo rizika vaikams, kurių artimieji turi tokią akių patologiją. Studijos rodo, kad jei vienas tėvų žvairuoja, rizika vaikui padidėja iki 40%, jei abu tėvai, net iki 80%.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Žvairumas atsiranda tada, kai nedarniai veikia akį judinantys raumenys. Tikslios žvairumo priežastys ne visada žinomos. Žvairumas gali būti paveldėtas. Raumenys gali būti neteisingai prisitvirtinę, paralyžiuoti. Akomodacinio žvairumo priežastis – tolregystė, bet žvairuoja toli gražu ne visi toliaregiai vaikai.

Akys gali krypti į nosies pusę (konvergentinis žvairumas arba ezotropija), į smilkinį (divergentinis žvairumas arba egzotropija). Žvairumas gali būti vertikalus. Žvelgiant tiesiai, akys gali būti lygiagrečios, o nukrypti tik žiūrint į šoną, aukštyn ir pan.

Dažniausia žvairumo rūšis yra akomodacinė ezotropija. Akys krypti į nosies pusę pradeda 1,5-4 metų amžiuje. Rečiau, bet gali sužvairuoti ir šešiamečiai. Sužvairuoja toliaregiai vaikai, kurie turi stipriai fokusuoti (akomoduoti), kad įveiktų tolregystę ir ryškiai matytų. Tokie vaikai gali žvelgti ir nežvairuodami, bet tada neryškiai mato.

Įgimta arba kūdikių ezotropija vadiname ryškų žvairumą į nosies pusę, kuris atsiranda iki 6 mėn. amžiaus. Gydymas chirurginis. Ir sveiki naujagimiai dėl neišsivysčiusios regos gali pažvairuoti, bet toks žvairumas iki 3-4 mėn. išnyksta savaime.

Kai akys krypsta į smilkinio pusę, žvairumas vadinamas divergentiniu arba egzotropija. Jis gali būti pastovus arba protarpinis. Egzotropija gydoma akių dengimu, pratimais, tačiau dažniausiai tenka operuoti.

Paralitinį žvairumą, kai yra paralyžiuoti vienas ar keli akį judinantys raumenys, pagydyti sunkiausia. Toks žvairumas gali būti įgimtas. Įgyto paralitinio žvairumo priežastis gali būti sunkios galvos smegenų ligos ar traumos. Operacija patiesina akis, pagerina išvaizdą, panaikina ar susilpnina dvejinimąsi, bet negali sugrąžinti pakenkto raumens veiklos.

Gali atrodyti, kad vaikas žvairuoja, nors iš tikrųjų jo akys tiesios. Dažniausiai taip atrodo, kai viršutinio voko odos klostės prie nosies uždengia dalį ragenos. Toks „žvairumas“ labiau pastebimas, kai vaikas žiūri į šoną. Augant odos klostės išsilygina, ir žvairumas dingsta. Tai pseudožvairumas.


KLINIKA

Simptomai:

  • Galvos svaigimas
  • Galvos sukimas į vieną pusę
  • Akies nukrypimas nuo bendro fiksacijos taško
  • Vaizdo dvejinimasis
  • Blogas regėjimas arba aklumas viena akimi
  • Riboti akies obuolio judesiai
  • Nejudri akis
  • Išsiplėtę vyzdžiai
  • Vokų nusileidimas
  • Žvairumas

DIAGNOSTIKA

Norint nustatyti galimas akių problemas, reikia kad vaikus apžiūrėtų šeimos gydytojas, pediatras arba oftalmologas ( akių gydytojas ) dar kūdikystėje ir prieš pradedant lankyti mokyklą. Tai ypatingai svarbu jei giminaitis serga žvairumu arba ambliopija.

Kūdikiams dažnai sunku nustatyti ar akys tik atrodo žvairos, ar yra tikras žvairumas. Maži vaikai dažnai turi plačią plokščią nosį ir odos raukšlę ties vidiniu voku, už kurios paprastai akis pasislepia žvelgiant į šoną, todėl akys gali atrodyti susikryžiavę. Šis reiškinys gali išnykti vaikui augant. Tikrasis žvairumas neišnyksta augant. Oftalmologas gali atskirti tikrąjį žvairumą nuo netikrojo.


GYDYMAS

 Okulistas paskiria tinkamus akinukus, gydomųjų pratimų kompleksą, švitinimą įvairiais aparatais. Jų tikslas ne tik priversti akių raumenis dirbti taisyklingai, bet ir pagerinti regėjimą. Kad akis funkcionuotų, ją reikėtų lavinti žiūrint į smulkius daiktus, leisti pailsėti žvelgiant į tolį (atsipalaiduoja krumplyno raumuo). Kartkartėmis sveikoji akis atidengiama, leidžiama žiūrėti, tikrinama ar nepablogėjo jos regėjimas.

Jei po vienerių gydymo metų regėjimas visiškai nepagerėja, operuojama. Idealiausia operuoti 1-2 metų vaiką. Chirurgai pakoreguoja akies obuolį judinančius raumenis – juos pailgina ar sutrumpina. Kartais prireikia kelių operacijų, nes jei per pirmąją žvairumas ištaisomas, gali atsirasti antrinis žvairumas – priešingas, nei buvo.

Esant paralyžiniam žvairumui, gydoma pagrindinė liga. Skiriamos fizioterapinės procedūros. Norint išvengti dvejinimosi, skiriami akiniai su matiniu stiklu. Kartais reikalinga operacija.


PROFILAKTIKA

Žvairumo profilaktikai labai svarbu reguliariai tikrinti vaikų akis. Vaikams tai atliekama gimdymo namuose, paskui sulaukus mėnesio, trijų mėnesių, pusės metų ir vienerių metų, vėliau du kartus per metus – rudenį ir pavasarį. Laiku pradėjus gydyti, galima tikėtis greitesnio rezultato. Žvairumo profilaktiką reikėtų pradėti nuo pirmųjų kūdikystės dienų. Būtina laikytis regos higienos, vengti žvairumo rizikos veiksnių, racionaliai maitintis, vartoti vitaminus.