Vištakumas

Vištakumas

 

APIBRĖŽIMAS

Vištakumas arba hemeralopija – akių liga, kai žmogus gerai mato šviesoje, bet visiškai nemato prieblandoje. Išsivysto sutrikus stiebelių (lazdelių) veikimui arba dėl regėjimo pigmentų nepakankamumo; šių pigmentų sintezė ypač sulėtėja dėl vitamino A stokos.

Vištakumas būna įgimtas (dažniausiai paveldimas; pasitaiko retai) ir įgytas. Šis dar skirstomas į funkcinį, kuris atsiranda dėl vitamino A trūkumo, ir simptominį, kuris pasitaiko sergant kai kuriomis akių, ypač tinklainės ir gyslainės, ligomis.


EPIDEMIOLOGIJA

Žmonės, norintys gauti vairuotojo pažymėjimą, privalomai tikrinami, ar mato prietemoje ir tamsoje. Paprastai tokiomis sąlygomis nemato tie, kurie serga vištakumu. Šia liga sergantys asmenys netinkami ir karinei tarnybai. Medikų teigimu, vištakumas yra gana reta liga.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Šviesos  jutimas — tai akies sugebėjimas  justi   šviesą ir pažinti jos stiprumo skirtumus. Šviesos jutimo aparatas yra stiebeliai.

Mažiausias šviesos kiekis, kurį akis gali justi, vadinamas dirginamuo­ju šviesos slenksčiu, minimum perceptibile, arba absoliučiu jau­trumu   šviesai.  Jis lygus 7-10 šviesos kvantų. Mažiausias šviesos stiprumo skirtumas, kurį jaučia akis, vadinamas diferenciniu šviesos slenksčiu, minimum separabile.

Adaptacija tamsai: ji vyksta lėtai. Per pirmąsias 20-30 min. tinklainės jautrumas šviesai didėja gana greitai, vėliau lėčiau ir tik praėjus 50 — 60 min. būna maksimali adaptacija. Adaptacijos laikas priklauso ir nuo prieš tai buvusio apšvietimo intensyvumo. Sveiko žmogaus akis, pabuvu­si tamsoje 1 val., tampa jautresnė šviesai keletą tūkstančių kartų. Vadi­nasi, tiek kartų sumažėja dirginamasis šviesos slenkstis.

Tinklainė sudaryta iš daugelio sluoksnių, viename iš kurių yra vadinamieji fotoreceptoriai – kūgeliai ir stiebeliai. Pastarieji turi šviesai jautraus reagento. Į tas ląsteles patekus šviesos srautui vyksta fotocheminės reakcijos, reagentai skyla ir susidaro proteinas ir netaminas, iš kurių susidaro vitaminas A. Bene svarbiausios visame šiame procese – kūgeliai ir stiebeliai. Mokslininkai dar praėjusiame šimtmetyje nustatė, kad dieninių gyvūnų akies tinklainėje dominuoja kūgeliai, o naktinių gyvūnų tinklainėje – stiebeliai. Tada buvo padaryta išvada, kad kūgeliai, išsidėsčiusios tinklainės centre, „atsakingos“ už spalvinį regėjimą ir mažiau jautrios šviesai, o stiebeliai, kurių yra apie 130 mln., nejautrūs spalvoms, bet labai jautrūs šviesai. Nuo jų ir priklauso vadinamasis žmogaus naktinis periferinis regėjimas.

1. Įgimtas vištakumas yra dominantiškai paveldimas. Jo etiologija neaiški. Oftalmoskopuojant ligonį, jo tinklainė­je jokios patologijos nerandama. Įgimtas vištakumas pasitaiko retai.

2. Įgytas vištakumas atsiranda dėl recepcinio aparato patologijos. Jis gali būti dvejopas:

                 a) funkcinis. Oftalmoskopuojant ligonį, tinklainėje nematyti jokių pakitimų. Vištakumas priklauso nuo sutrikusios regėjimo purpuro rege­neracijos. Priežastis — A hipovitaminozė, kuri gali būti: a) trūkstant maiste vitamino A;   2) esant kepenų patologijai, kai sutrinka vitamino A apykaita organizme. Pirmuoju atveju gydant vartojamas vitaminas A ir atitinkama dieta. Gydymo efektas — geras;

                 b) simptominis vištakumas. Tai organinių akies ligų simptomas, kai pažeidžiami fotoreceptoriai (tinklainės pigmentinė distrofija, glauko­ma ir kt.). Tuomet atsiranda akies dugno ir akipločio pakitimų.

3. Optinis vištakumas, pseudohemeralopia. Jis priklauso ne nuo adaptacijos sutrikimo, bet nuo drumsties ragenos ar lęšiuko periferijoje. Šviesoje vyzdys siauras, ir drumstys netrukdo šviesai patekti į akis. Tamsoje vyzdys išsiplečia, ir drumstys užstoja kelią šviesai. Žmogus blogiau mato.


KLINIKA

Stebimas tik pačioje kokios nors gerokai sunkesnės ligos pradžioje. Esant tokiam vištakumui labai greitai pakenkiamas ir dieninis regėjimas, nes tai dažniausiai susiję su tinklainės patologija, įvairiais uždegimais, glaukoma, optinio nervo atrofija ir kitomis ligomis. Jei žmogus serga vištakumu, prieblandoje ar naktį jis nemato, neranda kelio. Tuo tarpu dieną tas pats žmogus gali matyti puikiai.


DIAGNOSTIKA

Nustatoma iš anamnezės.


GYDYMAS

Prieblandoje išsiplečia vyzdžiai, akys blogiau fokusuoja, todėl blogiau mato tie, kurių akiniai per silpni ir tie, kurie akinių nenešioja, nors reikėtų. Todėl reikia pasirūpinti tinkamais akiniais.


PROFILAKTIKA

Reikia geriau maitintis ir nešioti tamsius akinius. Gerti po tris kartus per dieną žuvų taukų, valgyti kepenis - virtas, keptas, net žalias, vartoti daug tų produktų, kuriuose gausu vitamino A - šviežių pomidorų, grietinėlės, kiaušinių, špinatų, salotų, sorų kruopų.