Venų varikozė

Venų varikozė


APRAŠYMAS

Kojų venų varikozė – mazginis arba maišelinis paviršinių kojų venų išsiplėtimas, sukeliamas venų vožtuvų nesandarumo. Venų varikozė dažniausiai pasireiškia išsipūtusių, išsišakojusių venų išryškėjimu ant kojų, kulkšnių ir pėdų. Venų varikozė - tai venų nepakankamumo (venų refliukso ligos) padarinys, kuomet kraujas normaliai iš apatinių galūnių nesugrįžta į širdį, o kaupiasi pažeistose venose.


EPIDEMIOLOGIJA

Venų varikoze dažniau serga moterys nei vyrai, paprastai vyresniame amžiuje. Dažnai venos išsiplečia nėštumo metu, kuomet stipriai pakinta hormonų pusiausvyra moters organizme, vaisius spaudžia dubens venas.

Dažnai dėl kenksmingų darbo sąlygų venų varikoze skundžiasi mezgėjos, audėjos, taip pat kirpėjos, pardavėjos. Dėl šių susirgimų skundžiasi ir sėdimą darbą dirbantys, pvz., stomatologai, kompiuteristai.

Venų susirgimų daugėja senstant, – lyginant 20 ir 79 metų žmones, varikozės atvejų padaugėja nuo 12 iki 60 %.


LIGOS PRIEŽASTIS IR EIGA

Pagrindinės veninių susirgimų priežastys: paveldimumas, antsvoris ir nejudrus gyvenimo būdas. Taip pat didelę įtaką turi lytis, pvz., moterys, esančios menopauzinio amžiaus turi didelę riziką susirgti venų varikoze. Hormonų pokyèiai moters organizme įvyksta priešmenstruaciniu bei menopauzės laikotarpiais. Šiais laikotarpiais atsipalaiduoja venų sienelės tonusas, jos tampa labiau pažeidžiamos, greičiau gali išsiplėsti ir sutrikti vožtuvų darbas. Venų varikozės riziką padidina įvairių hormoninių preparatų ir kontraceptinių tablečių vartojimas. Negydoma venų varikozė gali sukelti tromboflebitą (krešulių venose susidarymą ir uždegimą), giliųjų venų trombozę, trofines opas, netgi invalidumą arba mirtį.

Ligą lemia dvi pagrindinės priežasčių grupės:

 1.  įgimtos: venų sienelės audinio silpnumas, blogai išsivystęs raumeninis sienelės sluoksnis

 2.  įgytos: vožtuvų suirimas po buvusios giliųjų venų trombozės, giliųjų venų trauma.

KLINIKA

Pirmieji venų varikozės požymiai – niežėjimas ir nuovargis kojose. Tokiu atveju pacientai skundžiasi patinimais čiurnos sąnario srityje, naktiniu mėšlungiu, blauzdų skausmais. Šie simptomai ypač sustiprėja sėdint, stovint, kelionių metu, sušilus, vakare ir prieš menstruacijas.

Venų varikozės simptomai:

  •    skausmas ir sunkumas kojose
  •    blauzdų ir kulkšnių patinimai
  •    odos niežėjimas ir pojūtis, tarsi degtų
  •    odos spalvos pakitimai
  •    opų ant kojų atsiradimas
  •    atsiradę voratinklinės kapiliarinės venos (mažų, plonyčių rausvos spalvos venų raizginiai).

DIAGNOSTIKA

Gydytojas diagnozuoja venų varikozę kruopščiai ištyręs pacientą ir nustatęs venų būklę. Papildomai veninė kraujotaka įvertinama ultragarsinio tyrimo pagalba.


GYDYMAS

Venų varikozę galima gydyti įvairiais metodais. Kuris metodas tinkamiausias gali pasakyti tik kraujagyslių chirurgas tinkamai ištyręs pacientą. Venų operacija - seniausias efektyvus venų varikozės gydymas. Iki šiol tai lieka kaip referentinis metodas su kuriuo lyginami visi kiti gydymo metodai. Operacija paprastai trunka apie vieną valandą, taikoma regioninė nejautra.


PROFILAKTIKA

Tikimybę susirgti venų varikoze sumažina judrus gyvenimo būdas, ypač greitas ėjimas, pagerinantis kraujotaką kojose, kompresinės kojinės, profilaktiniai – ortopediniai įdėklai į avalynę, tinkamas apavas (batų pakulnis turi būti ne aukštesnis kaip 4 cm), vasarą –pasivaikščiojimai basomis.