Vėjaraupiai

VĖJARAUPIAI


APIBRĖŽIMAS

Vėjaraupiai – tai ūminė virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Vėjaraupiais dažniausiai sergama vaikystėje. Vėjaraupiai suaugusiems žmonėmsdažnai būna sunkesnės formos, šiuo atveju dažniau pasitaiko komplikacijos.Virusas ilgainiui gali pakartotinai aktyvuotis ir kliniškai pasireikšti juostine pūsleline, herpes zoster.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Vėjaraupiai paplitę visame pasaulyje, ja perserga daugiau nei 90% žmonių. Pusę persirgusių vėjaraupių sudaro 5-9 metų amžiaus vaikai. Kūdikiai iki 3 mėnesių serga labai retai, nes jų organizme dar tebėra apsaugojančios nuo šios ligos medžiagos, gautos iš motinos, jei ji anksčiau sirgo šia liga. Būdami tokio amžiaus greičiau suserga neišnešioti ir gimę mažo svorio vaikai, turintys nusilpusią imuninę sistemą. Vienintelis infekcijos šaltinis- vėjaraupiais sergantis žmogus, kuris užkrėsti gali 5 dienas prieš atsirandant bėrimams ir taip pat 5 dienas po bėrimų atsiradimo. Įsidėmėtina, kad vėjaraupių šašai yra neužkrečiami. Virusais plinta oru ir į organizmą patenka per kvėpavimo takus ar akių gleivinę. Jei namuose yra sergantis vėjaraupiais, tai dar nepersirgusių šia infekcija namiškių užsikrėtimo galimybė yra labai didelė.Persirgus vėjaraupiais įgyjamas labai patvarus imunitetas, tačiau virusų organizme gali išlikti ilgai ir paprastai sulaukus 60 metų amžiaus ligos sukėlėjai gali aktyvuotis- pasireiškia savotiškas vėlyvas vėjaraupių recidyvas- juostinė pūslelinė. Vėjaraupiais dažniausiai susergama žiemą ir ankstyvą pavasarį.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Vėjaraupius sukelia virusas, priklausantis Herpes virusų šeimai. Tai - Varicella zoster virusas, turintis DNR. Patekęs į žmogaus gleivinę, sukėlėjas dauginasi ir keliauja į kraują. Kuomet praeina pirminės vėjaraupių infekcijos reiškiniai, virusai gali išlikti organizme- manoma, kad jie įsikuria žmogaus neuronuose. Jei sukėlėjai pakartotinai aktyvuojasi, pasireiškia kita liga- juostinė pūslelinė, kurios simptomas- grupės pūslyčių, išsidėsčiusių pagal nervo eigą.

 

KLINIKA

Pirmieji vėjaraupių požymiai pasireiškia praėjus 10 – 20 (dažniausiai 14-17) dienų po užsikrėtimo.Staiga temperatūra pakyla iki 37,5-38,5 C, karščiuojama 3-6 dienas; vaikas tampa vangus, blogiau valgo ir miega; vyresniems vaikams gali skaudėti galvą. Pagrindinis simptomas – bėrimas. Bėrimui būdinga kaita: iš pradžių atsiranda rausva dėmelė, vėliau - iškilimas, tuomet susidaro pūslelė su skaidriu skysčiu, kuriai džiūstant, užsideda šašas. Jų būna ant veido, plaukuotosios galvos dalies, liemens, galūnių, burnos, lytinių organų gleivinės.Ant delnų, padų spuogų paprastai nebūna. Neretai išberia gleivinę – burnos, lytinių organų. Beria bangomis kas 24-48 val., todėl viename plote galima pamatyti visų stadijų bėrimo elementus. Išbertas vietas niežti.Beria 3-4 ir net iki 7 dienų.Tokių bėrimų būna nuo 20 iki 70. Užsidėję šašeliai nukrenta per 1-3 savaites. Po šašelio dar kokius 3 mėnesius gali likti dėmelė, kuri vėliau išnyksta. Paprastai randų bėrimo vietose nelieka. Tačiau nors vėjaraupiai ir gerybinė liga, taip pat galimos ir sunkios komplikacijos- pūliniai, abscesai, gali išsivystiti sepsis, sukelti plaučių, smegenų ir kitų organų uždegimą. Vieną kartą persirgus vėjaraupiais, daugiau jie nebepasikartoja.

 

DIAGNOSTIKA

Gydytojas ligą diagnozuoja išsiaiškinęs buvusį kontaktą su sergančiu asmeniu, aptikęs tipišką bėrimą. galima nustatyti prieš virusą pasigaminusius antikūnus kraujyje, ar patį virusą rasti pūslelių skystyje.

 

GYDYMAS

Ūmiu susirgimo periodu ligoniai turi gulėti lovoje, laikytis higienos (švari patalynė, rūbai). Rekomenduojama nusimaudyti po dušu, nes tuomet sumažėja niežėjimas. Bėrimo elementus galima patepti vandeniniais antiseptikų tirpalais (pvz. Clorheksidino tirpalu), tačiau senas būdas - ištepti bėrimus briliantine žaluma, kalio permanganatu ar alkoholiniais antiseptikais neberekomenduojamas. Antivirusinis gydymas iki 12 metų neskiriamas, nes imuninė sistema pati susitvarko su virusu. Vyresniems nei 12 metų ir suaugusiems skiriama priešvirusiniai vaistai- acikloviras, valacikloviras, brivudinas. Visiems ligoniams, atsižvelgiant į simptomus,  galima duoti karščiavimą (ibuprofenas) ir niežėjimą mažinančių vaistų.

 

PROFILAKTIKA

Lietuvoje yra skiepai nuo vėjaraupių, tačiau ji dar neįtraukta į vaikų skiepų kalendorių. Vakcina skiriama vaikams nuo 12 mėn. Paprastai skiepijami rizikos grupėje esantys vaikai (sergantys lėtinėmis ligomis, imunodeficitais), ar suaugusieji, kurie nesirgę vėjaraupiais, sergantieji kai kuriomis sunkiomis ligomis (lėtinėmis plaučių, kraujo, piktybiniais augliais). Persirgus vėjaraupiais, įgyjamas visą gyvenimą trunkantis imunitetas, tačiau, kaip jau minėta, yra tikimybė susirgti juostine pūsleline.