Ūminis bronchitas

ŪMINIS BRONCHITAS


APIBRĖŽIMAS

Tai ūmiai prasidedantis ir greitai praeinantis bronchų, o dažnai kartu ir trachėjos gleivinės uždegimas.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Kvėpavimo sistemos ligos dažniausios iš visų sistemų ligų, o ūminis bronchitas sudaro 30 proc. visų plaučių ligų. Kiekvienais metais šia liga suserga apytiksliai 5 proc. suaugusiųjų, dažniausiai – žiemą, rečiau vasaros ar pavasario metu. Dažniau pasitaiko mažiems vaikams ir pagyvenusiems žmonėms.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

90 proc. visų ūminio bronchito atvejų sukelia infekciniai veiksniai, iš jų dažniausi- virusai (respiracinis sinticinis virusas, gripo, paragripo, adeno virusai, rinovirusai, H.simplex ir kt.). Bakterinės infekcijos kaip pirminis sukėlėjas pasitaiko rečiau, dažniausiai bakterijos komplikuoja virusinės infekcijos eigą 2-3 ligos dieną. Grybelinės infekcijos dažniau būna seniems ir nusilpusiems asmenims. 10 proc. ūminio bronchito atvejų būna dėl aplinkos veiksnių- darbas dulkėtoje aplinkoje ar kenksmingų dujų- rūgščių, šarmų, sieros dioksido, amoniako- įkvėpimas į plaučius.

Prasidėti bronchitui įtakos gali turėti predisponuojantys veiksniai, kurie sumažina organizmo pajėgumą kovoti su infekcija: peršalimas, sutrikęs kvėpavimas pro nosį, židininė nosiaryklės infekcija, širdies ligos, krūtinės ląstos pakenkimai.

Virusų sukeltas uždegimas prasideda aukštai kvėpavimo takuose, (nosiryklėje) ir plinta žemyn į gerklas, trachėją, bronchus. Mikrooganizmai ardo kvėpavimo takų epitelio ląsteles, dėl uždegimo didėja gleivių produkcija, klampumas. Gleivinė paraudusi, paburkusi, bronchų spindis sumažėja, sutrinka bronchų epitelio apsivalymo funkcija. Susidaro tinkamos sąlygos ne tik virusams, bet ir bakterijoms daugintis ir skverbtis į kvėpavimo takų gleivinę.

 

KLINIKA

Ligos pradžioje jaučiami bendri peršalimo simptomai- atsiranda sloga, vargina čiaudulys, gerklės perštėjimas, ašaroja akys, jaučiamas raumenų ir nugaros skausmas. Netrukus prasideda ir paties bronchito požymiai- sausas kosulys, dirginimas gerklėje, po kelių dienų atsiranda gleivingų skreplių. Trečią- ketvirtą ligos dieną kosulys nurimsta, tačiau, jei prie virusinės infekcijos prisideda ir bakterinis uždegimas, liga užsitęsia ir komplikuojasi. Gali pakilti temperatūra iki 38-39ºC, ligonis atkosti gausiai gleivingų- pūlingų skreplių, kosulys intensyvesnis, labiau varginantis. Sunkiais atvejais kostint jaučiamas tarpšonkaulinių raumenų skausmas.

 

DIAGNOSTIKA

Ūminį bronchitą reikia įtarti, kai ligonis, sergantis ūmine virusine respiracine infekcija, pradeda kosėti. Liga diagnozuojama remiantis nusiskundimais ir klinikiniais simptomais, patvirtinančių testų nėra, todėl lieka atmesti kitas galimas kosulio ir karščiavimo priežastis.

 

GYDYMAS

Ūminis bronchitas gydomas malšinant varginančius simptomus- skiriami skausmą, temperatūrą mažinatys vaistai, kosulį slopinantys medikamentai. Antibiotikai (makrolidai, penicilinai ir II kartos cefalosporinai)skiriami tik esant akivaizdžių bakterinės infekcijos požymių arba ligoniams, kuriems yra didelė komplikacijų rizika- sergantiems cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, vėžiu, senyvo amžiaus asmenims.

Karščiuojantiems ligoniams taikomas namų režimas, poilsis, duodama gerti šiltų skysčių. Jei temperatūra ladai didelė, skiriami antipiretikai. Jei vargina sausas kosulys kelias dienas gali būti vartojami kosulį slopinantys vaistai – kodeinas, levodropropizinas ir kt.,tačiau nereikia nepamiršti, kad kosulys - apsauginis mechanizmas, todėl jį slopinti reikia tik ypatingais atvejais.Kartais vartojami gleives skystinantys vaistai - mukolitikai (ambroksolis, acetilcisteinas). Jų poveikis nėra įrodytas. Geriausiai gleives skystina vandens gėrimas (bent 2 - 3l per dieną). Kai kosulys užsitęsia 3-4 dienas ir pasireiškia bronchų obstrukcijos simptomai, gali būti skiriami inhaliuojami broncholitikai (salbutamolis, fenoterolis ir kt.) ar inhaliuojami gliukokortikosteroidai(budezonidas, flunizolidas, flutikazonas). Efektyvi priemonė kovojant su ūminiu bronchitu yra vitamino C vartojimas ir kojų padų šildymas.

 

PROFILAKTIKA

Patariama vengti peršalimo, nešvaraus dulkėto oro, nerūkyti, grūdinti organizmą, pakankamai ilsėtis, vartoti vitaminingą maistą, skiepytis nuo gripo. Ryte ir vakare arba ilgai pabuvus dulkėtoje aplinkoje, patartina išplauti nosį virintu vandeniu arba 1% valgomosios druskos tirpalu. Esant dažniems bronchitams, patartina pneumokokinė vakcinacija.