TYMAI


APIBRĖŽIMAS

Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai tai – viena iš sunkiausių ir pavojingiausių vaikiškų ligų.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Lietuvoje pasiektos didelės tymų vakcinos skiepijimo apimtys, todėl ši liga registruojama retai. Visgi, pastaruoju metu padidėjo jaunų suaugusiųjų sergamumas tymais. Kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus dažniausiai tymais neserga, jeigu jų motinos turėjo tymų antikūnų, kuriuos per placentą perdavė vaisiui.

Infekcijos šaltinis - tymais sergantis žmogus. Virusas plinta per orą ir yra labai lakus (prasiskverbia į gretimas patalpas, iš vieno aukšto pakyla į kitą, todėl galima užsikrėsti ir būnant toliau nuo ligonio), o žmonės labai imlūs šiai infekcijai. Dažniausiai sergama rudenį ir pavasarį.Skiepyti vaikai serga retai. Tymais serga tik žmonės, todėl ši liga gali būti visiškai likviduota.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Tymų sukėlėjas priklauso Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genčiai. Tai vieno antigeninio tipo RNR turintis virusas, mažai atsparus išorinėje aplinkoje. Iš sergančiojo organizmo tymų virusai išsiskiria su nosiaryklės sekretais ir oro lašiniu būdu patenka į kito žmogaus kvėpavimo takus per nosį ar burną. Tada keliauja kraujo srove per visą organizmą ir sukelia klinikinius simptomus. Dėl kvėpavimo takų pažeidimo, lengviau patenka ir bakterinė infekcija, kuri sukelia bakterines komplikacijas.

 

KLINIKA

Nuo ligos užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimopraeina 9— 11 arba nuo 7 iki 21, retai — iki 23 dienų. Ilgesnis kaip 11 dienų inkubacinis periodas būnaasmenims, kuriems buvo perpilta kraujo, plazmos, įšvirkšta imunoglobulino.

Skiriama tipinė ir netipinė ligos forma. Tipiniams tymams būdingi trys laikotarpiai: katarinis, bėrimo ir pigmentacijos. Pradinis (katarinis) periodas trunka 3—6, rečiau — 8 dienas. Liga prasideda staiga, aukšta temperatūra (39—40 °C). Ligoniai skundžiasi galvos, krūtinės, raumenų ir pilvo skausmais, kartais vemia, gali atsirasti traukuliai. Esti sloga, varginantis kosulys. Akių junginės parausta, paburksta, traiškanoja, akys bijo šviesos, ašaroja. Antrą trečią dieną atsiranda tymams būdingas simptomas- Filatovo—Kopliko dėmelės, kurios būna 80—90% ligonių. Šios dėmelės išlieka visą katarinį periodą, kartais dar ir pirmosiomis išbėrimo dienomis. Tai pilkšvai baltos, smulkios 1 mm skersmens dėmelės, pakilusios nuo paraudusios gleivinės paviršiaus, aplink jas esti rausva laukelis. Dėmelių būna skruostų gleivinėje ties krūminiais dantimis. Kartu atsiranda rausvų dėmelių gomurio gleivinėje. Katarinio periodo pabaigoje karštis gali sumažėti iki 37 °C.

Išbėrimo periodu karštis vėl pakyla iki 39—40 °C, gleivinės uždegimas sustiprėja. Pirmą dieną išberia už ausų, veidą, kaklą, antrą dieną- liemenį, trečią dieną- rankas, kojas. Bėrimas rausvos (plytų) spalvos, būna dėmelių ir pūslelių, Vietomis bėrimo elementai susilieja. Išbėrimo periodu sustiprėja sloga, bronchitas, padidėja blužnis ir limfmazgiai. Kai išberiamos galūnės, išbėrimas nuo veido pradeda nykti, oda įgyja rusvą atspalvį. Ketvirtą penktą išbėrimo dieną temperatūra, pagerėja ligonio savijauta, atsiranda apetitas, ligonis pradeda sveikti. Išnykus išbėrimui, oda esti pigmentuota 5—8 dienas, kartais pleiskanoja veidas, liemuo, rankos ir kojos, nepleiskanoja delnai ir padai. Nykstant išbėrimui, mažėja blužnis ir limfmazgiai.

Netipinė tymų forma pasireiškia ilgesniu laikotarpiu nuo užsikrėtimo iki ligos pasireiškimo, neryškiu katariniu laikotarpiu, kartais jo visai nebūna, retai būna Filatovo- Kopliko dėmelės, odos bėrimas negausus ir gali nebūti tymams būdingo išberiamų vietų etapiškumo.

 

DIAGNOSTIKA

Dažniausiai tymai diagnozuojami pagal jiems būdingus klinikinius simptomus. Padeda ir duomenys apie galimą buvusį kontaktą su sergančiuoju. Diagnozė patvirtinama atliekant antikūnių tyrimą kraujo serume. Tymų virusą taip pat galima išskirti iš nosiaryklės, akių junginės sekreto, kraujo, likvoro.

 

GYDYMAS

Visų pirma, vaikų negalima leisti į mokymo įstaigas. Kadangi tymais greitai užsikrečia neskiepyti vaikai, toje įstaigoje, kur mokėsi pacientas, skelbiamas 21 dienos karantinas. Specifinio gydymo nuo tymų nėra, todėl pagrindinis tymų gydymo tikslas yra palengvinti ligos simptomus. Pacientui turi būti užtikrinamas pakankamas skysčių kiekis, kad nepasireikštų dehidratacijos požymiai. Rekomenduojamas ir burnos skalavimas šiltais ramunėlių tirpalais. Jeigu pūliuoja akys, reikia jas praplauti virintu vandeniu, galima skirti akių lašų prieš tai pasitarus su gydytoju. Norint numalšinti skausmą ir sumažinti aukštą temperatūrą, vaikui galima skirti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (acetaminofenas, ibuprofenas).Kartais galima skirti kosulį lengvinančių vaistų. Į nosį galima įlašinti gleivinę sutraukiančių vaistų (ksilometazolio, oksimetazolio, vibrocilio). Imunitetui skatinti dvi dienas rekomenduojamavartoti geriamojo vitamino A. Patariama gulėti lovoje tol, kol aukšta temperatūra nukris ir savijauta pagerės, tačiau lovos režimas turėtų trukti ne trumpiau kaip savaitę. Kad būtų lengviau kvėpuoti, rekomenduojama išvėdinti patalpas bent du kartus per dieną.

 

PROFILAKTIKA

Šiuo metu yra rekomenduojama skiepyti visus vaikus trijų komponentų MMR vakcina, kuri suteikia ilgalaikį imunitetą ir sumažina sergamumą tymais, kiaulyte ir raudonuke.Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina.Paskiepytieji gali sukarščiuoti, antrą savaitę po paskiepijimo kartais šiek tiek išberia, panašiai kaip sergant tymais, bet šis bėrimas pranyksta negydomas per 1–3 dienas. Net ir tie paskiepytieji, kuriuos po skiepo išberia, viruso į aplinką neišskiria, todėl aplinkiniams nepavojingi. Lietuvoje vaikai skiepijami du kartus: 15 mėnesių ir 12 metų amžiaus. Nors kartą persirgus kiaulyte įgyjamas ilgalaikis imunitetas, tad tas asmuo antrą kartą tymais ( tymai ) neturėtų užsikrėsti.

Sergantį reikia izoliuoti visą ligos laiką - nuo katarinio laikotarpio pradžios iki penktos dienos nuo bėrimo pradžios.