Tulžies pūslės akmenligė

TULŽIES PŪSLĖS AKMENLIGĖ


APIBRĖŽIMAS

Tulžies pūslės akmenligė – tai virškinamojo trakto susirgimas, kurio metu tulžies pūslėje ar latakuose iš tulžies ingredientų susidaro tulžies akmenys. Liga gali būti besimptomė arba sukelti skausmus ir komplikacijas.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Didžiausias sergamumas tulžies akmenlige yra Vakaruose, išsivysčiusiose valstybėse. Lietuvoje tulžies akmenis gali turėti apie 400 000 gyventojų, tačiau klinikiniai simptomai pasireiškia tik 10 -15 proc. visų atvejų. Motrys serga du kartus dažniau negu vyrai. Jauno amžiaus žmonės serga retai, sergamumas didėja su amžiumi ir, manoma, kad kas antras vyresnis nei 80 metų amžiaus žmogus turi akmenis tulžies puslėje.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Žinoma daug veiksnių, kurie gali įtakoti akmenų atsiradimą- moteriška lytis, nėštumas, vyresnis amžius, paveldimumas, viršsvoris, riebus maistas, staigus svorio metimas, gretutinės ligos (CD, Krono liga ), kai kurių medikamentų vartojimas (kontraceptikų).

Veikiant šiems rizikos veiksniams, tulžies pūslėje ir latakuose gali susidaryti 3 rūšių akmenys-cholesteroliniai, pigmentiniai ir mišrūs. Cholesteroliniai akmenys formuojasi dėl cholesterolio pertekliaus tulžyje. Pigmentiniai akmenys susidaro, kai tulžyje padaugėja nekonjuguoto bilirubino (jis yra netirpus vandenyje,  neurotoksiškas ir  sudaro tirpius grįžtamus kompleksus  su kraujo baltymu albuminu). Jo kiekis gali padidėti esant infekcijai biliarinėje sistemoje, vykstant eritocitų irimui, sergant kepenų ciroze. Rečiau pasitaiko mišrūs tulžies pūslės akmenys, kurie formuojasi dėl tulžyje esančių ingridientų proporcijų sutrikimo, pvz., kai tulžyje padaugėja kalcio dėl jo apykaitos sutrikimo organizme ar per didelio jo kiekio patekimo į organizmą.

 

KLINIKA

Tulžies pūslėje esantys akmenys dažnai nesukelia jokių simptomų ir tokie gali išlikti visą gyvenimą, kartais pasireiškia ligos komplikacijos iki tol, rodos, buvusiam sveikam asmeniui. Simptominė ligos forma pirmiausia paprastai sukelia akmenligei būdingus skausmus (kepenų dieglius). Skausmas prasideda staiga, skauda epigastriumą ir po dešniuoju šonkaulių lanku. Diegliai gali plisti į nugarą, tarpumentę, dešinę ranką. Skausmas yra nuolatinis, dažnai išprovokuotas riebaus maisto, trunka apie 1-3 valandas. Ligonis gali skųstis pykinimu, vėmimu, karščiavimu, kartais stebimas akių sklerų (akies baltumo) pageltimas. Asmuo gali pastebėti, kad išmatos tapo nebūdingos šviesios spalvos, o šlapimas patamsėjo.

Tulžies pūslės akmenligė gali sukelti pavojingas komplikacijas- tulžies pūslės ar latakų uždegimą, tulžies pūslės gangreną, prakiurimą, pūlių susitelkimą pūslėje, pankreatitą. Dažniausią komplikaciją- tulžies pūslės uždegimą- galima įtarti, jei ligoniui sergančiam akmenlige pasireiškia simptomų triada- skausmas, karščiavimas su šaltkrėčiu ir gelta.

 

DIAGNOSTIKA

Gydytojas įtaria ligą įvertinęs ligonio nusiskundimus, kurie paprastai būna tipiški akmenligei. Žinoma, kartais liga pasireiškia ir netipiška klinika, nes kartu su akmenlige sergama ir gretutinėmis ligomis, iradijuojantis skausmas gali imituoti kitų organizmo sistemų sutrikimus ir pan. Diagnostikai svarbi paciento apžiūra, kurios metu atliekami testai, pilvo skausmui vertinti. Kitas žingsnis diagnozuojant akmenligę- laboratoriniai tyrimai (kraujyje- uždegimo rodikliai, kepenų ir tulžies puslės bei latakų sistemos pažeidimo požymiai) ir instrumentiniai tyrimai (pilvo organų sonoskopinio tyrimo metu matomi akmenys tulžies pūslėje, latakuose, tulžies pūslės uždegimo požymiai, išplėsti tulžies latakai; taip pat atliekama endoskopinė retrogradinė cholecistopankreatografija, esant tulžies latakų užsikimšimo požymiams).

GYDYMAS

Pasireškus dieglių priepuoliui reikia nedelsiant kreiptis pagalbos į gydytoją. Dieglių priepuolio metu pirmiausia malšinamas skausmas- gali padėti nitroglicerinas po 1 tabletę kas 30 min., o kartu skiriami narkotiniai analgetikai. Tulžies akmenligę, kuri sukelia simptomus, galima gydyti tiek chirurgiškai, tiek nechirurginiais metodais. Dažniausiai atliekama operacija, kuomet tulžis pašalinama operacijos metu, pilvo sienoje padarius keturias skylutes- pro jas įkišama videokamera ir instrumentai (laparoskopinė cholecistektomija). Alternatyvi operacija- tulžies pūslės pašalinimas atliekant pjūvį pilvo sienoje (laparotominė cholecistektomija) sukelia daugiau pooperacinių komplikacijų, ilgesnis pooperacinis gydymo laikas.

Neoperacinis gydymo metodas- akmenų tirpinimas medikamentais- chenodeoksicholio ir ursodeoksicholio rūgštimi. Vaistai vartojami per burną, tačiau toks gydymas tinka tik kai kuriems pacientams- kiekvienu atveju gydymo taktika parenkama indvidualiai.

Daug kitų gydymo metodų, kurie atliekami pasaulyje, Lietuvoje šiuo metu netaikomi.

 

PROFILAKTIKA

Tulžies akmenligės atveju profilaktika turi didelę reikšmę- mityba ir gyvensena gali įtakoti ligos atsiradimą ir eigą, todėl patariama:

1.      Valgyti reguliariai ir dažnai, 4-6 kartus per dieną;

2.      Maistas turi būti subalansuotas pagal sveikos mitybos piramidę;

3.      Naudinga valgyti daugiau riešutų (migdolų, graikinių);

4.      Augalinis maistas ir jame esanti ląsteliena- svarbi visavertės mitybos dalis, o optimaliausias pasirinkimas- kvietinės sėlenos. Jos užplikamos karštu vandeniu ir suvartojamos pusę valandos prieš valgį, jas galima dėti į gaminamą maistą;

5.      Fizinis aktyvumas padės išvengti ne tik akmenligės, bet ir kitų susirgimų;

6.      Patariama riboti alkoholio vartojimą, mesti rūkyti;

7.      Vengti gazuotų ir šaltų gėrimų;

8.      Saldumynai turi būti vartojami saikingai;

9.      Patariama valgyti daugiau daržovių ir vaisių, gerti natūralias sultis;

10.  Tulžies akmenligės profilaktikai siūloma valgyti arbūzų, melionų, moliūgų, gerti pieno išrūgas, pasukas.