Tulžies akmenys

Tulžies akmenys

 

APIBRĖŽIMAS

Tulžies pūslės akmenligė – tai liga, kai tulžies pūslėje susidaro akmenys. Tai tulžies pūslėje ar ( ir) kepenų bei tulžies latakuose iš tulžies ingredientų susidarantys akmenys, kurie gali nesukelti jokių simptomų arba pasireikšti skausmo priepuoliais.


EPIDEMIOLOGIJA

Tulžies pūslės liga daugiausiai suserga moterys, nors ja gali sirgti ir vyrai. Dažniausiai akmenys tulžies pūslėje randami vyresnio amžiaus, turinčioms viršsvorį moterims. Tulžies susitvenkimą sąlygoja nejudri gyvensena, nereguliarus maitinimasis, dažnas vidurių užkietėjimas.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Priežastys:

  • Amžius. Vyresnio amžiaus žmonėms susirgti šia liga rizika didėja.
  • Lytis. Dažniau serga moterys.
  • Medžiagų apykaitos sutrikimai (nutukimas, cukrinis diabetas).
  • Netinkama mityba: riebus, turintis daug cholesterolio ir kaloringas maistas, nereguliarus, ypač retas maitinimasis, badavimas.
  • Nejudrus gyvenimo būdas.
  • Lėtinės kepenų ir tulžies pūslės ligos.
  • Paveldimumas.

Tulžies pūslės akmenligė prasideda dėl tulžies sąstovio tulžies pūslėje, pasunkėjus tulžies nutekėjimui, dėl medžiagų apykaitos sutrikimų, tulžies pūslės ir latakų uždegimo. Jei tulžies pūslėje ir latakuose vis kartojasi uždegimas, jie gali susiaurėti, gali sutrikti jų judesiai. Dėl to tulžiai sunkiau nutekėti į dvylikapirštę žarną. Susitvenkusios tulžies pūslėje tulžies cheminė sudėtis keičiasi: sumažėja rūgščių, padaugėja cholesterolio. Kartu atsiranda bilirubino, cholesterolio ir kitų nuosėdų; jos sulimpa ir sudaro įvairaus dydžio akmenis. Akmenų gali būti nuo 1 iki 200. Akmenys gali būti bilirubininiai (gana retai, pvz., esant hemolizei), cholesteroliniai ir mišrūs (dažniausiai). Jų dydis būna labai įvairus. Tulžies pūslei ir latakams susitraukinėjant, akmenys gali pajudėti ir užkimšti latakus, tuomet būna skausmo priepuolis, kartais gali atsirasti gelta. Skausmus dažniausiai sukelia nedideli akmenukai.


KLINIKA

Labai dažnai tulžies pūslės akmenys jokių nusiskundimų nesukelia ir randami atsitiktinai. Simptomus sukeliančiai tulžies pūslės akmenligei būdingi skausmo priepuoliai, trunkantys nuo keliolikos minučių iki kelių valandų, dažnai atsirandantys pavalgius riebaus, aštraus maisto. Stiprus spazminis, diegiantis skausmas jaučiamas viršutinėje dešinėje pilvo dalyje ar duobutėje po krūtinkauliu ir gali plisti į dešinį petį, nugarą. Atsiranda pykinimas, vėmimas, neretai skausmo priepuolio metu pasireiškia gelta – pagelsta akys, oda, pašviesėja išmatos, patamsėja šlapimas. Praėjus skausmo priepuoliui dar kelias dienas gali būti jaučiamas maudimas dešinėje pašonėje. Lengvesniais atvejais skausmo priepuolių nebūna, tačiau skundžiamasi maudimu, sunkumu po dešiniuoju šonkaulių lanku, šleikštuliu, pilvo pūtimu, ypač po riebaus maisto. Tulžies pūslės akmenys gali nesukelti jokių simptomų (gana dažnai). Akmenligės priepuolių kartojimosi dažnis būna labai įvairus – nuo vienintelio epizodo iki labai dažnų priepuolių. Skausmo priepuolis gali trukti iki kelių valandų, dažnai paskyrus vaistų gana greitai praeina. Įstrigus akmeniui latakuose neišvengiamai vystosi komplikacijos ir tokiu atveju būtina operuoti.

Simptomai:

  • Pykinimas
  • Pilvo pūtimas
  • Gelta
  • Odos niežėjimas
  • Tamsus, drumstas šlapimas
  • Šviesios išmatos
  • Maudimas dešinėje pašonėje
  • Skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku


DIAGNOSTIKA

Norint diagnozuoti tulžies pūslės akmenligę, reikia atlikti bendrą ir biocheminį kraujo, šlapimo tyrimus. Tačiau, diagnozuojant šią ligą, „auksiniu tyrimo standartu“ yra laikomas ultragarsas. Tai – greitas, saugus ir neskausmingas tyrimas. Jeigu ultragarsas nesuteikia pakankamai informacijos, galima atlikti kompiuterinę tomografiją ir magnetinį rezonansą. Abu tyrimai yra labiau specifiški ir jautresni nei echoskopija, tačiau ir brangesni. Jeigu yra įtariama, kad akmenys yra tulžies latakuose, galima atlikti endoskopinę retrogradinę cholangio-pankreatografiją (ERCP). Jos metu aptikti akmenys gali būti ir pašalinami, taip išvengiant operacijos.


GYDYMAS

Jei akmenligė nesukelia jokių simptomų, gydymas dažniausiai neskiriamas. Kitu atveju tulžies pūslės akmenligė gydoma vaistais arba chirurginiu būdu. Jei akmenys nesukėlė komplikacijų, neužkemša išėjimo iš tulžies pūslės, yra nedideli, nesukalkėję (t. y., sudaryti iš cholesterolio) ir jų nedaug, galima juos tirpdyti vaistais arba sutrupinti specialiu metodu (litotripsija). Skiriama spazmus ir skausmą mažinančių vaistų, atsiradus uždegimui – antibiotikų. Jei skausmo priepuoliai dažni ar atsirado komplikacijų, būtina operuoti. Operacija atliekama laparoskopiniu (tulžies pūslė pašalinama specialiu aparatu pro pradurtas pilvo sienoje skylutes) arba laparotominiu (pilvo siena prapjaunama) būdu. Jei akmenys pašalinami, tačiau išlieka jų susidarymą skatinančių priežasčių, jie gali formuotis iš naujo.

Negydant tulžies pūslės akmenligės, kuri sukelia simptomus, gali atsirasti komplikacijų: tulžies pūslės (cholecistitas) ar tulžies latakų uždegimas, sepsis, gali išsivystyti antrinė kepenų cirozė, didėja rizika susirgti tulžies pūslės vėžiu ir kt.


PROFILAKTIKA

Norint išvengti akmenų susidarymo tulžies pūslėje, svarbu:
                      - reguliariai maitintis (4-6 kartus per dieną),
                      - vartoti pakankamai skysčių, augalinės ląstelienos, daržovių, pieno produktų,
                      - vengti riebaus maisto, rūkytos, keptos mėsos, gazuotų gėrimų;
                      - normalizuoti kūno svorį;
                      - atsisakyti žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio vartojimo).