Trumparegystė - miopija

Trumparegystė (miopija)

 

APIBRĖŽIMAS

Trumparegystė (miopija) – tai akių refrakcijos (gebėjimo laužti šviesos spindulius) yda, kai žmogus blogai mato tolimus daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę. Trumparegių žmonių arba akies obuolys būna per daug pailgas, arba pernelyg iškilusi ragena, dėl ko į akį patenkantys spinduliai susitinka nepasiekę tinklainės.


EPIDEMIOLOGIJA

Pasaulyje pagal apskaičiavimus, yra nuo 800 mln iki 2,3 mlrd trumparegių. Paplitimas atskiruose regionuose priklauso nuo amžiaus, šalies, lyties, rasės, užsiėmimo, aplinkos ir kitų veiksnių. Daug studijų parodė, kad trumparegystės paplitimas sutampa su aukštesniu intelektu, tačiau aptiktas tik koreliacinis ryšys.

2006-2009 m. moksliniai tyrimai rodo, kad vaikams, kurie būna lauke ne mažiau kaip 2-3 val. per dieną šviesiu paros metu, trumparegystė atsiranda rečiau, nepriklausomai nuo skaitymo, darbo prie kompiuterio ir televizoriaus žiūrėjimo.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Trumparegystės etiologijoje svarbiausias vaidmuo tenka genetiniams faktoriams. Trumparegių tėvų vaikai dažnai būna trum­paregiai. Trumparegystė, kaip ir kitos refrakcijos formos, paveldima tiek dominantiniu, tiek recesyviniu būdu. Tačiau trumparegystės formavi­muisi turi įtakos ir nepalankūs išoriniai faktoriai, pavyzdžiui, pirminis akomodacijos silpnumas, padidėjęs odenos tamprumas. Dabar oftalmo­logijoje nėra vieningos nuomonės, kodėl atsiranda trumparegystė.

Įgimta trumparegystė, myopia congenita, pasitaiko gana retai. Daž­niausiai ji atsiranda mokykliniame amžiuje ilgėjant akies ašiai. Tokia trum­paregystė vadinama mokykline, arba ašine, trumparegyste, myopia axialis. Trumparegės akies ašies ilgis svyruoja nuo 27 iki 36 mm. Dažniau­siai akys nustoja augti sulaukus 5—7 metų. Trumparegystės atveju jos ir toliau auga, ypač stipriai — organizmo brendimo laikotarpiu.

Pagal savo eigą ašinė trumparegystė gali būti stabili, stacionarinė ar lėtai progresuojanti, myopia stationaris, ir greitai progresuojan­ti, myopia progressiva, s. gravis.

Vaikui augant, lėtai progresuojanti trumparegystė padidėja mažiau kaip 1,0 D per metus. Dažniausiai ji nustoja progresuoti visiškai subren­dus, t. y. sulaukus 18—20 metų. Tokios ir stacionarinės trumparegystės komplikaciją beveik nebūna, pablogėjus regėjimui, jį galima koreguoti akiniais.

Greitai progresuojanti trumparegystė padidėja daugiau negu 1,0 D per metus ir gali pasiekti net 30,0—40,0 D. Dažniausiai ir ji nustoja progre­suoti, bet pakitimai akyse labai žymūs, todėl ir su akiniais žmogus mato blogai. Progresuojanti miopija visada rimta liga ir viena svarbiausių re­gėjimo invalidumo priežasčių.

Skiriama trijų laipsnių miopija: silpna (iki 3,0 D), vidutinė (iki 6,0 D) ir didelė, myopia alta, — daugiau kaip 6,0 D.


KLINIKA

Trumparegis mato ryškų daikto vaizdą tik žiūrėdamas į jį iš arti, todėl jo akys greit pavargsta. Po įtempto regimojo darbo jam skauda apie antakių lankus, judant akies obuoliui, akyse mirga smulkūs pilkšvi taškeliai (skraidančios musytės). Žmogus blogai mato daiktus iš toli, vaikai skundžiasi, kad nemato, kas parašyta ant lentos. Kadangi regimas vaizdas neryškus, dažnai trumparegiai į tolį žiūri prisimerkę, taip daiktas paryškėja. Dėl akies obuolio išorėje esančių raumenų nusilpimo, vaikystėje gali prasidėti žvairumas. Trumparegės akys su didele refrakcijos yda didelės, vyzdys platus. Atsiranda pakitimai akies dugne. Dėl nuolatinės įtampos ilgai dirbant smulkius darbus iš arti, gali vystytis vadinamasis akomodacijos spazmas, kai krumplyno raumuo nebeatsipalaiduoja žiūrint į tolį. Tuomet matymas pablogėja, daiktai atrodo mažesni, negu yra iš tikrųjų. Tai ne tikroji trumparegystė, tačiau negydant gali išsivystyti į tikrąją.

Bendri simptomai:

  • Galvos skausmas
  • Akies dugno pakitimai
  • Neryškus vaizdas, matomas iš toli
  • Ryškūs vaizdai, matomi iš arti
  • Žiūrėjimas į tolį prisimerkus
  • Vaizdo liejimasis
  • Akių skausmas judinant akies obuolius
  • Mirgėjimas akyse
  • Išsiplėtę vyzdžiai.


DIAGNOSTIKA

Trumparegiams su silpna refrakcijos yda dažnai net lengviau dirbti iš arti smulkius darbus negu tiems, kurių refrakcija taisyklinga, nes trumparegių tinklainėje susidaro didesni vaizdai. Trumparegiai vėliau pajunta presbiopinius regėjimo pakitimus (jiems senatvinė toliaregystė atsiranda vėliau).

Trumparegių (kaip ir toliaregių) pusiausvyra tarp akomodacijos ir konvergencijos yra sutrikusi. Kadangi trumparegiui su vidutine ir didele ref­rakcijos yda žiūrint į arti esančius daiktus akomodacija nereikalinga, duodamas silpnas Impulsas ir konvergencijai, nors konverguoti reikia taip pat, kaip akiai su normalia refrakcija.

Trumparegių akių priekinė kamera gili, vyzdys platus. Dėl didelio akies ašies ilgio trumparegės akys su didele refrakcijos yda didelės, prominuojančios.

Labai dažnai trumparegiai skundžiasi, kad prieš akis jiems juda juoduliukai, skraidančios musytės, muscae volitantes. Tai yra smulkučiai stiklakūnio padrumstėjimai (jo ląstelių sankaupos), esantys bet kokioje akyje.

Oftalmoskopuojant dažnai matyti miopinis, ar temporalinis, konusas — pagal išorinį regos nervo disko kraštą pusmėnulio pavidalo baltas plotas (VII pav.). Tai dėl akies ašies tempimo atrofavusis gyslainei prasišviečia balta odena.


GYDYMAS

Nors ir yra būdai trumparegei akiai stabilizuoti, yra gydomas tik simptomas ir jokio pagijimo nebūna. Jei trumparegystė silpna, akiniai skiriami tik žiūrėti į tolį. Esant vidutinei ir (ypač!) didelei trumparegystei, akinius reikia nešioti visą lai­ką. Jei skaitant su akiniais jaučiamas diskomfortas, skiriama antroji (1,0—3,0 D silpnesnių) akinių pora arba bifokiniai stiklai.

Tradicinė šios refrakcinės problemos korekcija yra akiniai arba kontaktiniai lęšiai. Papildomos refrakcinės problemos, kaip astigmatizmas arba akies kreivumas, gali būti taisomos tuo pačiu būdu.

Chirurginė trumparegystės korekcija retai yra siūloma valstybinės sveikatos apsaugos sistemos įstaigose (Britanijoje), o kai siūloma, ją sudaro eilė smulkių įpjovimų tam, kad suplokštinti rageną ir vėl nukreipti laužiamą šviesą į tinklainę. Lazerinė chirurgija siūloma greitai augančiame privačiame sektoriuje, besispecializuojančiame šioje srityje.

Vaikų amžiuje svarbu laikytis regimojo darbo režimo: darbo vieta turi būti tinkamai apšviesta, rekomenduojamas atstumas nuo akių iki knygos apie 35cm, įtemptai dirbant maždaug kas 30-40 min. rekomenduojama padaryti pertrauką. Nereikėtų skaityti lovoje, važiuojant automobilyje. Taip pat svarbu kartą metuose ištirti vaikams regėjimą, kad būtų galima laiku nustatyti regėjimo ydą bei ją koreguoti.


PROFILAKTIKA

Trumparegystės profilaktikai labai svarbu anksti nustatyti pseudomiopiją ir ją gydyti, kad nepereitų į tikrąją. Tam reikia masiškai profi­laktiškai tikrinti ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikus.

Labai svarbu higieninės sąlygos. Mokyklose klasės turi būti gerai apš­viestos, namuose darbo vieta įrengta taip, kad šviesa kristų iš kairės pusės. Skaityti reikia ne arčiau kaip 30 cm nuo akių atstumu, suolai turi būti pritaikyti moksleivių ūgiui. Skaitant kas 40—50 min. daryti 10 min, pertrauką.