Toliaregystė (hipermetropija)

Toliaregystė (hipermetropija)


APIBRĖŽIMAS

Toliaregystė yra akių refrakcijos yda, kai objekto vaizdas yra sufokusuojamas už tinklainės. Įgimtos toliaregystės atveju akies obuolys būna sutrumpėjęs. Žmogus tada gerai mato toli esančius objektus, tačiau iš arti mato neryškiai. Šis regėjimo sutrikimas ištaisomas nešiojant akinius su glaudžiamaisiais lęšiais.


EPIDEMIOLOGIJA

Toliaregystė — dažniausiai pasitaikanti refrakcijos yda. Beveik visi naujagimiai yra toliaregiai. Vėliau, akiai augant, toliaregystė dažniausiai išnyksta (susiformuoja taisyklinga refrakcija — emetropija, o kartais ji pereina į trumparegystę, miopiją).


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Yra skiriami trys toliaregystės laipsniai: nedidelė toliaregystė iki 2D, vidutinė iki 5D, didelė  ≥5D.

Nedidelio laipsnio toliaregiai gali neturėti jokių nusiskundimų. Tokie žmonės jauname amžiuje dėl akomodacijos (akis tarsi pati pakoreguoja esamą nedidelę toliaregystę) gerai mato tiek į tolį, tiek iš arti ir net neįtaria esantys toliaregiai.

Didesnio laipsnio nekoreguota toliaregystė lemia ne tik blogą regėjimą, bet gali sąlygoti akių bei galvos skausmų atsiradimą, šviesos baimę, nervingumą.

Toliaregiai turi didesnį polinkį sirgti lėtiniu blefaritu (vokų krašto uždegimu), konjunktyvitu (akies paviršių išklojančios plėvelės uždegimu).

Akies obuolio forma ir jos šviesą laužiančių terpių gaubtumas, taip pat jų formavimosi augant tendencijos, yra paveldimos.

Ypatinga toliaregystė — afakija (lęšiuko nebuvimas įprastoje vie­toje). Jei lęšiukas pašalintas iš akies, kurios refrakcija iki tol buvo taisyk­linga, turime maždaug 10,0—13,0 D toliaregystę.

Jauni toliaregiai savo silpną refrakcijos ydą kompensuoja akomoda­cijos dėka. Jų regėjimo aštrumas gali būti 1,0 ir iki pat 40—45 metų jie gali nejausti jokių regėjimo sutrikimų, net nežinoti, kad yra toliaregiai. Tokią toliaregystė vadiname fakultatyvine hipermetropija.

Jei toliaregystė yra vidutinė ar didelė, akomodacijos įtampa visą laiką turi būti didesnė, ir tai gali sukelti akomodacijos spazmą — pseudomiopiją, arba netikrąją trumparegystę, kuri paaiškėja tik jai išnykus po medikamentinio akomodacijos paralyžiaus.


KLINIKA

Toliaregis neblogai mato daiktus iš toli, bet blogiau iš arti. Toliaregė akis turi prisitaikyti – išgaubti lęšiuką, sutraukdama krumplyno raumenis, žiūrėti tiek į toli, tiek į arti esančius daiktus, todėl ji labai pavargsta, pradeda lietis vaizdas, ima skaudėti galvą, padidėja jautrumas, trūkčioja vokai, parausta akys ir vokų kraštai, o mažiems vaikams gali išsivystyti žvairumas. Dėl nuolatinės įtampos ilgai dirbant smulkius darbus iš arti, gali vystytis vadinamasis akomodacijos spazmas, kai krumplyno raumuo nebeatsipalaiduoja žiūrint į tolį. Tuomet matymas pablogėja, daiktai atrodo mažesni, negu yra iš tikrųjų. Tai netikroji trumparegystė, kuri paaiškėja tik jai išnykus po krumplyno raumenį atpalaiduojančių vaistų sulašinimo. Toliaregiai, turintys vidutinę ir didelę refrakcijos ydą, elgiasi kaip trumparegiai – prisikiša knygą prie pat akių. Tuomet tinklainėje susidaro nors ir neaiškūs, bet lengviau matomi didesni vaizdai. Kai toliaregystė didelė, akys atrodo mažos, giliai įkritusios akiduobėse. Toliaregiai nuo jaunystės anksčiau pradeda skųstis senatvine toliaregyste, nes jų akys žiūrėdamos į daiktus iš arti, turi prisitaikyti tiek, kad išlygintų savo toliaregystę. Toliaregystė neprogresuoja. Suaugusiųjų toliaregystės stiprėjimas yra susijęs su slaptosios toliaregystės perėjimu į aiškiąją.


DIAGNOSTIKA

Pastebėjus, jog regėjimas pablogėjo, iš karto reikėtų kreiptis į gydytoją okulistą. Pirmiausia akių gydytojas ištiria paciento regėjimo aštrumą (tiriama naudojantis specialiomis lentelėmis), pagal regėjimo aštrumo tyrimo rezultatus įvertina toliaregystės laipsnį.

Slaptoji toliaregystė nustatoma į akis sulašinus krumplyno raumenį atpalaiduojančių vaistų. Akiniai toliaregiams parenkami tik nustačius visą toliaregystės laipsnį. Akies vidinės struktūros ištiriamos specialiu mikroskopu, įvertinami akies dugno pakitimai. Nustatomas periferinis regėjimas (akipločio tyrimas), pamatuojamas akių spaudimas.


GYDYMAS

Toliaregystė koreguojama išgaubtais sferiniais stiklais. Akinių nereikia, jeigu žmogus niekuo nesiskundžia. Toliaregystę reikia koreguoti bet kokiame amžiuje, jei skundžiamasi akių nuovargiu žiūrint iš arti (astenopija), taip pat nustačius netikrąją trumparegystę (pseudomiopija), blefaritą, konjunktyvitą, drauginį žvairumą. Akiniai skiriami tik nustačius visą toliaregystę.

Skiriami stipriausi išgaubti stiklai, per kuriuos geriausiai matyti. Toliaregiai su didele refrakcijos yda akinius turi nešioti visą laiką, o su silpna ir vidutine — gali juos nešioti tik žiūrėdami į arti esančius daiktus.

2—4 metų vaikams didesnė kaip 3,0 D toliaregystė koreguojama akiniais su išgaubtais stiklais, kuriuos reikia nešioti visą laiką. Stiklai skiriami 1,0 D silpnesni už nustatytą toliaregystę. Akinius uždėti rekomenduojama dar nenustojus veikti atropinui, nes dėl akomodacijos spazmo vėl atsiranda slaptoji toliaregystė, ir paskirti akiniai atrodo netinkami.


PROFILAKTIKA

Toliaregystės profilaktikai labai svarbu ir reguliariai patikrinti vaikams regą du kartus per metus – rudenį ir pavasarį. Būtina stebėti vaikus, kad 7-10 gyvenimo metais neišsivystytų trumparegystė. Racionaliai maitinkitės, laikykitės dienos režimo, venkite streso.

Taip pat reikėtų, kad vaikas ar suaugęs skaitydamas, ar dirbdamas kompiuteriu kas 20 minučių pailsintų akis (užsimerktų, pažiūrėtų per langą į toli esančius judančius daiktus). Svarbu nepamiršti, jog labiausiai akims kenkia besaikis žiūrėjimas į televizoriaus ar kompiuterio ekraną. Todėl reikėtų stengtis televizorių žiūrėti kuo mažiau, su pertraukomis, o turint regos sutrikimų - pagal galimybes pakeisti su kompiuteriu susijusį darbą.