Tinklainės arterijos nepraeinamumas

Tinklainės arterijos nepraeinamumas


APIBRĖŽIMAS

Centrinės tinklainės arterijos arba šakos nepraeinamumas - Occlusio arteriae centralis retinae an rami arteriae centralis retinae - užsikimšus centrinei tinklainės arterijai, staiga žmogus pradeda blogiau matyti arba visiškai apanka. Skausmų paprastai nebūna, gali būti kiek išsiplėtęs vyzdys. Dažniausiai užsikemša centrinė tinklainės arterija, tačiau kartais gali būti pažeista tik jos šaka, tada akiplotis ir rega sutrinka tik iš dalies. Pap­rastai sužalojama centrinė vienos akies tinklainės arterija, bet pasitaiko pakitimų ir abiejose akyse.


EPIDEMIOLOGIJA

Dažniausiai užsikemša centrinė tinklainės arterija, tačiau kartais gali būti pažeista tik jos šaka, tada akiplotis ir rega sutrinka tik iš dalies. Pap­rastai sužalojama centrinė vienos akies tinklainės arterija, bet pasitaiko pakitimų ir abiejose akyse.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Embolas gali užkimšti centrinę tinklainės arteriją ser­gant širdies reumatu. Gali būti oro ar riebalų embolijos stipriai nukraujavus, po traumų. Sergantiems ateroskleroze, hipertonija, diabetu, endarteritu dažnai centrinėje tinklainės arterijoje susidaro trombas, kuris sutrikdo kraujo apytaką. Gali turėti įtakos ir uždegiminiai procesai organizme; septicemija, tromboflebitas, septinis endokarditas. Kartais panašūs pakitimai gali būti esanti angiospazmui, kai yra pažeistos tinklainės kraujagys­lės dėl hipertonijos,  apsinuodijus chininu.

Prognozė — dažniausiai bloga. Tik esant kraujagyslių spazmui, rega pagerėja, o susiformavus embolui ar trombui, rega lieka bloga, nes ligoniai dažniausiai kreipiasi per vėlai, kai tinklainė ir regos nervas jau būna negrįžtamai pakitę. Labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ligą ir tuoj pat pradėti gydyti.

Rizikos faktoriai:

  • Smegenų tranzitorinės išeminės atakos epizodai
  • Ilgųjų kaulų lūžiai (riebalinė embolizacija)
  • Cukrinis diabetas
  • Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos
  • Sisteminė arterinė hipertenzija
  • Gigantinių ląstelių arteriitas ar kitos kilmės vaskulitas
  • Amaurosis fugax epizodai (trumpalaikis keletą minučių trunkantis matymo pablogėjimas).


KLINIKA

Oftalmoskopuojant akies dugną, matyti pilkšvai balzgana paburkusi tinklainė, kartais gali būti smulkių kraujosruvų. Macula lutea srityje yra maža tamsiai raudona dėmė — tai „vyšnios kauliuko" simptomas. Šioje srityje per ploną tinklainę persišviečia tamsiai raudonas pigmentinis epitelis ir gyslainės kapiliarai. Tinklainės arterijos siau­ros, tuščios, primena baltos spalvos siūlus, venos taip pat susiaurėjusios. Spaudžiant akies obuolį nei venų, nei arterijų pulsacijos nematyti. Tokia būsena atitinka tinklainės ischemijos stadiją, stadium ischemicum, ji trunka apie dvi savaites, o vėliau pereina į atrofijos stadiją, sta­dium atrophicum. Tinklainės paburkimas mažėja, duobutės raudonumas išnyksta. Kraujagyslės lieka labai siauros, regos nervo diskas baltas, akis beveik nieko nemato. Kartais tinklainėje gali būti gana stambi cilioretininė arterija, tuomet išlieka nedidelis nepakitusios tinklainės plotelis, truputis akipločio ir žmogus šiek tiek mato.


DIAGNOSTIKA

Regėjimo aštrumas: žymus vienos akies regėjimo aštrumo pablogėjimas ar apakimas.

Vyzdžio reakcija: išnykusi tiesioginė vyzdžio reakcija į šviesą.

Biomikroskopija: nėra akių patologijos, galėjusios sąlygoti matymo pablogėjimą.


Oftalmoskopija:

  1. Tinklainės arterijos labai siauros, netolygaus spindžio
  2. Susirgimo pradžioje tinklainės arterijose ir venose matoma kraujo stulpelio segmentacija
  3. Galimi vatos formos židiniai (pilkšvai balti, purūs, neaiškių ribų židiniai dėl nervinių skaidulų žūties, lokalūs nervinių skaidulų sluoksnio infarktai)
  4. Tinklainė blyški, pilkai balkšvos spalvos, neskaidri, paburkusi (dėl paviršinių tinklainės sluoksnių nekrozės)
  5. "Vyšnios kauliuko" simptomas – foveos srityje tinklainė plonesnė, todėl čia tinklainė persišviečia ir matomas tinklainės pigmentinis epitelis ir gyslainė
  6. Regos nervo diskas RND blyškus, neryškiom ribom

GYDYMAS

Nemaitinama tinklainė išsilaiko tik apie 100 minučių, vėliau ji pakinta negrįžtamai. Pirmiausia ligoniui reikia masažuoti akies obuolį, duoti įkvėpti amilnitrito ar CO2, nitroglicerino. Tinklainės krauja­gyslėms praplėsti retrobulbariai sušvirkšti kraujagysles plečiančių medi­kamentų — acetilcholino 1:10000 — 0,3—0,5 ml. Esant trombozei, skirti enzimus, kraujagysles plečiančius medikamentus, sušvirkščiant į veną ar į raumenis (nikotino rūgštį, papaveriną, eufiliną, kavintoną). Sergantį centrinės arterijos tromboze ištirtą ligonį jei yra indikacijų, ga­lima gydyti tiesioginio ar netiesioginio veikimo antikoaguliantais, krauja­gyslių sieneles bei kraujo krešumą veikiančiais medikamentais.


PROFILAKTIKA

Nėra.