Tiesiosios žarnos iškritimas

TIESIOSIOS ŽARNOS IŠKRITIMAS


APIBRĖŽIMAS

Tiesiosios žarnos iškritimas-tai susirgimas, kuris pasireiškia tiesiosios žarnos iškritimu stovint, dirbant fizinį darbą, tuštinantis ir labai varginantis sergantįjį bei pabloginantis jo gyvenimo kokybę.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Moterys tiesiosios žarnos iškritimu serga 5-10 kartų dažniau nei vyrai. 

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Ligos atsiradimą ir raidą gali lemti dėl tam tikrų priežasčių nusilpę dubens palaikomieji raiščiai ir raumenys. Struktūros negali fiksuoti tiesiosios žarnos, todėl žarna iškrenta. Tačiau ankščiau nei žarnos iškritimas ligoniui pasireiškia išmatų nelaikymas, kurio mechanizmas-nusilpę raumenys ir audiniai, o taip pat ir nepakankama nervų inervacija.

Kitoks mechanizmas vystosi esant sutrikusiam tuštinimuisi. Defekacijos procesą sutrikdyti gali tiek vidurių užkietjimas dėl kurio išmatos tampa labai kietos ir jas sunkiau išstumti, tiek dėl nežinomų priežasčių padidėjęs tiesiosios žarnos jautrumas, psichikos sutrikimai, antidepresantų vartojimas-tuomet pacientai sėdi tualete kelias valandas ir bando pasituštinti. Stanginantis padidėja pilvo vidaus slėgis, slėgio jėga pertempia atsipalaidavusius dubens raumenis. Procesas pakenkia ir nervines skaidulas-jos plyšta. Veikiant mechanizmui susilpnėja tarpvietės ir išangės kanalo jautrumas, sumažėja raumenų jėga, todėl tiesioji žarna slenka žemys ir iškrenta.

Tiesiosios žarnos iškritimas gali būti klasifikuojamas taip:

I stadija – tiesiosios žarnos iškritimas tuštinantis;

II stadija – žarnos iškritimas dirbant fizinį darbą;

III stadija – tiesiosios žarnos iškritimas stovint.

 

KLINIKA

Tiesioji žarna iškrenta tuštinantis, dėl fizinės įtampos ar atsistojus. Iškritusi tiesioji žarna grįžta į savo vietą savaime arba ją tenka grąžinti ranka. Įstrigęs tiesiosios žarnos iškritimas pasitaiko retai. Kiti simptomai sergant tiesiosios žarnos iškritimu-dujų ir išmatų nelaikymas.

 

DIAGNOSTIKA

Diagnostika yra paprasta. Išklausęs paciento nusiskundimus, apžiūros metu gydytojas gali matyti maceruotą odą aplink išangę, nusileidusią tarpvietę, žiojėjančią išangę. Simptomai paryškėja ligoniui stanginantis, o taip pat pastebima iškrentanti tiesioji žarna. Kai ligonis nebesistangina tiesioji žarna grįžta arba ją tenka sugrąžinti ranka. Sergantiesiems atliekamas tiesiosios žarnos tyrimas pirštu, kuris padeda nustatyti diagnozę. Kiti tyrimai-rektoromanoskopija, anorektalinė manometrija, defekografija, irigoskopija ar kolonoskopija-atliekami specialiais instrumentais ir padeda patikslinti diagnozę ir atmesti kitasgalimas ligas.  

 

GYDYMAS

Tiesiosios žarnos iškritimas gydomas operaciniu būdu. Atliekamas operacijas (jų yra apie 20) galima suskirstyti į šias grupes: 1. Tiesiosios žarnos fiksavimo prie dubens kaulinių struktūrų operacijos; 2. Tiesiosios žarnos rezekcijų operacijos; 3. Išangės kanalą siaurinančios ar dubens raumenis sutvirtinančios operacijos. Po operacijų gali pasireikšti pūliniai, išmatų nelaikymas, tiesiosios žarnos iškritimo pasikartojimas.

 

PROFILAKTIKA

Reikia vengti veiksnių, skatinančių ligos atsiradimą:

1.      Vidurių užkietėjimo;

2.      Viduriavimo;

3.      Padidėjusios prostatos;

4.      Sutrikimų, kurie sukelia nuolatinį kosulį, pavyzdžiui, cistinės fibrozės, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) arba kokliušo.

 Tiesiosios žarnos iškritimas taip pat susijęs su  nervų sistemos ligomis:

1.      Išsėtine skleroze;

2.      Juosmens disko liga;

3.      Apatinės nugaros dalies ar dubens sužalojimais;

4.      Stuburo augliais.