Šunvotė, arba furunkulas

Šunvotė, arba furunkulas


APIBRĖŽIMAS

Šunvotė (furunkulas) – tai gumbelis, atsiradęs dėl plauko maišelio ir šalia esančios riebalų liaukos gilaus pūlinio uždegimo. Tai ūminis pūlinis ribotas uždegimas apie plauko šaknį, apimantis plauko maišelį bei riebalinę liauką, kartais paliečia ir poodinį ląstelyną


EPIDEMIOLOGIJA

Dažniausiai susergama dėl nepakankamos higienos, odos pažeidimo, imuninės sistemos nusilpimo, esant palankioms sąlygoms daugintis mikroorganizmams (pvz., sergant cukriniu diabetu, išsekimas dėl kitų ligų ar jų gydymo).


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Kaip ir kitus pūlingus uždegimus, šunvotę sukelia bakterijos. Dažniausiai tai būna auksinis stafilokokas (S. aureus), rečiau - streptokokai.

Dažniausiai serga nušalę, nutukę, sergantys cukriniu diabetu, išsekę, vitaminų stokojantys, vartojantys organizmo atsparumą (imunitetą) mažinančių vaistų, nesilaikantys asmens higienos asmenys. Šunvotė gali iškilti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai atsiranda ten, kur oda labiausiai traumuojama – ant veido, sprando, krūtų, juosmens, sėdmenų bei vidinėse šlaunų srityse. Pavojingiausia šunvotės vieta – veido oda aplink nosį bei smakro sritis.


KLINIKA

Pradžioje, furunkulas pasireiškia plaukuotoje odoje atsiradusiu nedideliu gumbeliu, kurio centre matomas plaukas. Gumbelis dažniausiai būna kietas, raudonas ir skausmingas, jo forma primena kūgį. Odos iškilimas vis didėja ir ryškėja, kol galiausiai jo spalva tampa melsvai raudona. Aplink jį oda parausta, gali smarkiai ištinti. Po keleto dienų furunkulas nustoja augęs, jo viršūnėje matoma pūlinga viršūnėlė, kuri galiausiai pratrūksta. Iš jos išteka nedidelis kiekis pūlių. Piltuvėlio formos angos centre lieka geluonis (mirusių audinių kamštis). Jis vėliau atsiskiria ir iškrinta. Likusią ertmę užpildo granuliacinis jungiamasis audinys, susidaro žvaigždinis randas. Bendriniai reiškiniai: karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas. Komplikacijos: limfangoitas, limfadenitas, tromboflebitas. Pavojingiausi veido furunkulai, ten gausu venų rezginių, iš jų mikrobai gali patekti į sinusus ir sukelti mirtį. Todėl veido furunkulų bandyti išspausti negalima. Išplitus infekcijai kraujo bei limfos takais, votis gali komplikuotis artritu ar osteomielitu.


DIAGNOSTIKA

Gydytojas šunvotę diagnozuoja apžiūrėjęs pažeistą odą. Papildomi tyrimai dažniausiai nereikalingi. Sunkesniais atvejais bendrame kraujo tyrime stebima uždegiminė kraujo reakcija (padidėja baltųjų kraujo kūnelių). Jei šunvočių yra daug ar jos dažnai kyla – reiktų patikrinti cukraus kiekį kraujyje.


GYDYMAS

Dažniausiai užtenka konservatyvaus: visiška ramybė tai vietai – veido furunkulo atveju negalima kramtyti kieto maisto ir kalbėti. Plauką reikia ištraukti pincetu, lokaliai dėti šilumines aplikacijas, taikyti UV spindulius, didinti organizmo reaktyvumą. Dažnai tenka vartoti antibiotikus. Esant sunkiems bendriniams reiškiniams, operuoti (išilginė arba kryžminė incizija).


PROFILAKTIKA

Būtina laikytis švaros, naudotis individualiais rankšluosčiais bei prausimosi priemonėmis. Stiprinkite organizmą, venkite peršalimo bei ligų, mažinančių organizmo atsparumą.