Storosios gaubtinės žarnos vėžys

Storosios gaubtinės žarnos vėžys


APIBRĖŽIMAS

Gaubtinės žarnos vėžys arba kaip jis kartais vadinamas kolorektaliniu vėžiu arba storosios žarnos vėžiu apibrėžia ligą, kuriai yra būdinga tai, kad vėžinių ląstelių augimas pasireiškia per tiesiąją žarną, gaubtinę žarną. Tai trečia, labiausiai paplitusi vėžio forma ir yra trečia pagal eiliškumą pagrindinė mirties priežastis vakarų pasaulyje.


EPIDEMIOLOGIJA

Storosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Kiekvienais metais nustatoma apie 1500 naujų ligos atvejų ir šis skaičius kasmet didėja. Storosios žarnos vėžys dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 50 metų asmenims.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Yra keletas rizikos veiksnių, kad bus padidinti asmenų tikimybė susirgti storosios žarnos vėžiu:

  • Maistas, kurį sudaro daug riebalų, skatina šios ligos vystymąsi. Tyrimai parodė, kad maistas, kuriame yra daug riebalų, mažai ląstelienos ir pernelyg didelės porcijos raudonosios mėsos gali sukelti šios ligos vystymąsi. Riebalai nepaskirsto žarnyne kancerogeninių cheminių medžiagų. Todėl rekomenduojama, kad žmogus valgytų daržovių ir maisto produktų, kuriuose yra daug skaidulų. Tai būtų pagalba organizmui atsikratyti kancerogeninių produktų.
  • Gaubtinės žarnos polipai vaidina didelį vaidmenį ligos apraiškai. Šie polipai pasireiškia kaip vertės sumažėjimo rezultatas gleivinėje. Tai veda prie mažųjų gerybinių auglių augimo ir plėtros. Nors šią minutę jie yra teigiami, jie turi galimybę tapti vėžiniais per tam tikrą laiką. Todėl svarbu, kad šiuos polipus gydytojas sumažintų, kol jie netampa vėžinėmis išaugomis.
  • Gali būti genetiškai linkusių į šią ligą. Jeigu asmens šeimos istorijoje yra ligos atvejų, tada jo tikimybė yra didesnė ir galimai „paveldima“ liga. Amžiaus liga atėjo per šeimos narius ir padidina ligų tikimybę.
  • Jei asmuo kada nors turėjo kitas vėžio rūšis, ypač reprodukcinės sistemos, įskaitant krūties, kiaušidžių, ir gimdos vėžį, susirgti bus didesnė tikimybė.
  • Anksti diagnozuota liga pagerina paciento prognozes. Jei jis nėra nustatyta ankstyvajame laikotarpyje, ji gali pereiti į kitus organus ir sukelti galimą mirtį. Dažniausios žarnyno navikų komplikacijos – kraujavimas (dėl to pamažu ar staigiai vystosi anemija) ir žarnyno nepraeinamumas. Sergant žarnyno vėžiu, vėžinės ląstelės metastazuoja į kitus organus, dažniausiai į kepenis, plaučius, limfmazgius.


KLINIKA

Pagrindiniai simptomai:

  • Pilvo pūtimas
  • Bendras silpnumas
  • Dažnas tuštinimasis
  • Kūno masės mažėjimas
  • Bendras nuovargis
  • Vidurių užkietėjimas
  • Tuštinimasis su krauju
  • Stiprus, raižantis pilvo skausmas.


Storosios žarnos polipai dažnai jokių simptomų nesukelia ir nustatomi atsitiktinai, retkarčiais būna kraujavimas, dažnesnis tuštinimasis, jei polipai dideli – atsiranda žarnų nepraeinamumo požymiai (stiprus, raižantis pilvo skausmas, gurgėjimas, pūtimas, dujų susilaikymas). Storosios žarnos vėžiui būdingas tuštinimasis su krauju, įprastinio tuštinimosi pobūdžio pasikeitimas (atsiranda vidurių užkietėjimas ar padažnintas tuštinimasis), kartais – pilvo skausmas, vėlesnėse stadijose gali atsirasti žarnų nepraeinamumo požymiai, mažėja svoris, atsiranda bendras silpnumas, nuovargis, kartais – karščiavimas.


DIAGNOSTIKA

Per pastaruosius 10 metų buvo pasiektos didelės gydymo galimybės pacientams, kuriems diagnozuotas gaubtinės žarnos vėžys. Kadangi vėžys prasideda nuo mažo auglio, kai jis yra nustatytas labai anksti jis gali būti pašalintas per kolonoskopiją. Jei vėžinis auglys išaugęs pernelyg didelis, kad būtų galima pašalinti per kolonoskopiją, gydymas vyksta daug sudėtingiau.

Pirmiausiai gydytojas atliks digitalinį rektalinį tyrimą. Šio tyrimo metu gydytojas pirštas per išeinamąją angą apžiūrės Jūsų tiesiąją žarną, siekdamas apčiuopti galimus pakitimus žarnos gleivinėje. Taip pat šio tyrimo metu gydytojas gali apčiuopti prostatą (vyrams), bei įvertinti jos pakitimus. Šis tyrimas kiek nemalonus, tačiau neskausmingas. Taip pat gydytojas gali rekomenduoti atlikti slapto kraujo nustatymo išmatose tyrimą (Hemocult testą).

Storiosios žarnos vėžiui diagnozuoti taip pat gali būti atliktas rentgenokontrastinis storosios žarnos tyrimas. Vėžio išplitimui gydytojas gali rekomenduoti atlikti vidaus organų echoskopiją, krūtinės ląstos rentgenogramą, prireikus ir kitus tyrimus.


GYDYMAS

Rūkymas, alkoholio perteklius, netinkama mityba yra laikoma svarbiausiu šios ligos rizikos veiksniu. Yra keletas įvairių testų šios ligos aptikimui. Skaitmeninis rektalinis tyrimas, išmatų tyrimas, kraujo tyrimas, endoskopija ir kai kurie kiti. Pagrindinis kolorektalinio vėžio gydymo būdas – chirurgija. Operacijos tikslas – pašalinti visą naviką, jei tai įmanoma. Operacinis gydymas gali būti derinamas su spinduline terapija ir chemoterapija. Šiandien yra alternatyvių gydymo būdų (pvz.ozono terapija - deguonies tiekimas yra vykdomas veikiant organizmo ozono sluoksniu arba vandenilio peroksidu. Šios terapijos pagrindinė hipotezė yra tai, kad liga, sukelianti vėžio ląsteles negali klestėti dėl aukštos deguonies koncentracijos).


PROFILAKTIKA

Svarbu tinkama mityba, todėl reiktų valgyti mažiau riebų maistą, daug daržovių, vaisių, maistinių skaidulų, vartoti vitaminus C, E, A, seleną (antioksidantus).