Splenomegalija

Splenomegalija


APIBRĖŽIMAS

Splenomegalija [splēn + gr. megas (kilm. megalu) – didelis], blužnies padidėjimas. Blužnis yra organas priklausantis organzimo limfinei sistemai. Blužnis filtruoja kraują ir tiekia sveikus raudonuosius, baltuosius kraujo kūnelius, trombocitus. Kadangi blužnis atlieka labai daug funkcijų, ją gali paveikti daug sąlygų: kraujo ar limfinės sistemos ligos, infekcijos, piktybiniai dariniai, kepenų ligos.


EPIDEMIOLOGIJA

Bet kas gali turėti padidėjusią blužnį, tai nepriklauso nuo amžiaus, lyties, tačiau yra tam tikros rizikos grupės:

  • vaikai ir jaunuoliai, sergantys mononukleozinėmis infekcijomis;
  • talasemija sergantys žmonės;
  • keliautojai į šalis, kur maliarija yra endeminė liga;
  • kai kurios paveldimos metabolinės ligos, paveikusios kepenis ir blužnį.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Labai daug priežasčių gali pavekti bei įtakoti blužnies padidėjimą. Poveikis blužniai gali būti laikinas priklausomai nuo gydymo eigos. Galimos splnomegalijos priežastys:

  • virusinės infkecijos (mononukleozė);
  • bketerinės infekcijos (sifilis, endokarditas);
  • parazitinės infekcijos (maliarija);
  • kepenų cirozė ar kitos kepenų ligos;
  • įvairūs hemolizinės anemijos tipai;
  • kraujo vėžys (leukemija, limfoma);
  • metaboliniai sutrikimai;
  • padidėjęs kraujospūdis, tombai blužnies ar kepenų venose.
  • Blužnis yra už šonkaulių, šalia skrandžio, kairėje pilvo pusėje. Tai minkštas organas, kuris atlieka kelis svarbius darbus, tačiau labai lengvai gali būti pažeistas. Be kitų dalykų, blužnis:
  • filtruoja ir sunaikina senas ir pažeistas kraujo ląsteles;
  • vaidina didelį vaidmenį gaminant limfocitus – baltuosius kraujo kūnelius, kurie kovoja su infekcija, ir kovojant su invazyviais patogenais;
  • saugo raudonuosius kraujo kūnelius ir trombocitus;
  • gali tarpininkauti tarp smegenų ir imuninės sistemos, esant infekcijoms, įvairiems pažeidimams.
  • Padidėjusi blužnis gali paveikti kiekvieną iš ankščiau paminėtų grandžių. Pvz., padidėjusi gali neteisingai filtruoti kraują, taip padidindamos pažeistų kraujo ląstelių kiekį organizme. Taip pat padidėjusi blužnis gali sulaikyti daugiau trombocitų. Galų gale tai gali sukelti patologinius procesus pačioje blužnyje, taip pat gali sutrikti jos mačios maitinimas krauju.
  • Galimos splenomegalijos komplikacijos:
  • Infekcija: kadangi padidėjusi bužnis sualiko tam tikrą kiekį baltųjų kraujo kūnelių, jų gali neužtekti kraujyje, kad kovotų su infekcijomis. Taip pat galima anemija, bei padidėjęs kraujavimas.
  • Blužnies plyšimas: netgi sveika blužnis yra minkšta ir lengvai sužalojama, ypač per autoavarijas. Kai blužnis padidėjusi, galimybė, jog ji plyš yra daug didesnė. Plyšusi blužnis yra mirtina būklė, kurios metu galimas nukraujavimas į pilvo ertmę.


KLINIKA

Splenomegalija gali sukelti:

  • kai kuriais atvejais jokių simptomų;
  • skausmą ar pilnumo jausmą kairėje pilvo pusėje, kurie gali išplisti į kairį petį;
  • pilnumo jausmas ir nevalgius arba pavalgius nedidelį kiekį – tai gali atsitikti, kai padidėjusi blužnis užspaudžia skrandį;
  • anemija;
  • nuovargis;
  • dažnos infekcijos;
  • dažnas kraujavimas.

Būtina skubiai kreiptis į gydytoją, jei jaučiamas skausmas kairėje viršutinėje pilvo dalyje, yžač, jei tai sunkus skausmas arba jis stiprėja giliai kvėpuojant.


DIAGNOSTIKA

Padidėjusią blužnį galima aptikti per fizinę apžiūrą. Gydytojas gali pajusti ją apčiuopos metu. Normali blužnis ją čiuopiant nėra juntama, o jei ji padidėjusi – gydytojas ją pajus. Kartais žmonėms, kurie yra yra smulkaus sudėjimo ar mažo svorio, taip pat galima apčiuoti blužnį.


Daignozę galima ptvirtinti:

  • su kraujo tyrimais;
  • ultragarsu ar kompiuteriniu tomografu;
  • magnetiniu rezonansu.

Kartais gali prireikti tolimesnių tyrimų, kurie padės nustatyti tikrą splenomegalijos priežastį, kurie apims kepenų funkcijos testus, kaulų čiulpų patikrą, kitus testus, kurie padės nustatyti kitus kraujo pokyčius.


GYDYMAS

Jei splenomegalija sukėlė daug komplikacijų ar nepavykti nustatyti jos priežasties, galima splenektomija, kuri susideda iš chirurginio blužnies pašalinimo. Kartais ši operacija yra geriausiai išeitis pasveikti.

Tačiau gyvenimas be blužnies yra labai pavojingas, nes ne tik įprastos infekcijos gali itin pakenkti, bet ir gali išsivystyti infekcija po splenektomijos, kuri dažnai atsiranda po operacijos ir yra pavojinga gyvybei.

Kartais taikoma radioterapija, norint, jog blužnis šiek tiek suamžėtų ir nereikėtų atlikti blužnies šalinimo operacijos.

Su operacija susijęs gydymas:

  • Vakcinacija prieš ir po splenektomijos: pneumokokinės, meingokokinės, H. influenza B grupės vakcinos, kurios apsaugo nuo pneumonijos, meningito, kraujo, kaulų, sąnarių infekcijų.
  • Penicilinų ir kitų antibiotikų artojimas po operacijos, vos tik įtariama kokia nors infekcija.
  • Nekeliavimas į vietas, kur maliarija yra endeminis susirgimas.


PROFILAKTIKA

Esant padidėjusiai blužniai reikėtų vengti kontaktinių sporto šakų: futbolo, ledo ritulio, kovos menų, riboti kitas veiklas pagal gydytojo nurodymus. Pasirinkti nepavojingą ir neekstremalų laisvalaikio praleidimą.

Taip pat svarbu laiku darytis vakcinacijas.