Smegenų sukrėtimas

Smegenų sukrėtimas


APIBRĖŽIMAS

Galvos smegenų sukrėtimas (lot. commotio cerebri) – galvos smegenų pakitimai, atsirandantys nuo smūgio į galvą buku daiktu. Nukenčia smegenų molekulinė struktūra, todėl būna trumpalaikis sąmonės netekimas, pykinimas, vėmimas, retas pulsas ir kvėpavimas. Sunkesnio smegenų sukrėtimo atveju sužeistasis dažnai neatsimena įvykių prieš traumą.


EPIDEMIOLOGIJA

Tai – dažna būklė (50 atvejų iš 100 000 žmonių per vienerius metus). Lengvais smegenų sutrenkimo atvejais žmogus sąmonės nepraranda, tačiau trumpam jaučiasi apsvaigęs. Dažniausiai šią būseną patiria maži vaikai sportuodami ar važiuodami dviračiu. Suaugusieji dažniausiai patiria autoavarijų metu arba griūdami. Lietuvoje ja patiria 3 vaikai ir 4 suaugusieji iš 1000 gyventojų per metus. Dažniausiai tai yra 29-30 metų žmonės; vyrai traumuojami 3 kartus dažniaus nei moterys.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Smegenų sutrenkimas - tai būsena, kai dėl tiesioginio smūgio į galvą metu yra sutrinkdoma smegenų veikla ir/ar pažeidžiama anatominė smegenų struktūra.

Galvos smegenų trauma skirstoma į:

  • Lengvo laipsnio: sąmonės netekimas, galvos skausmai, pykinimas, svaigulys.
  • Vidutinio laipsnio: sąmonės netenkama nuo kelių minučių iki kelių valandų.
  • Sunkus smegenų sutrenkimas: ilgalaikis sąmonės netekimas, kuris trunka dienomis ar net mėnesiais, ši būsena vadinama koma.

KLINIKA

Galvos smegenų sukrėtimas (GSS) kliniškai pasireiškia staigiu ir greitai praeinančiu sąmonės praradimu, trumpalaike amnezija. Pykinimas ir vėmimas gali būti dėl staigaus vestibiulinės sistemos sukrėtimo (taip pat kaip besisukant aplink savo ašį ir paskui sustojus).

Simptomai:

  • Dėmesio koncentracijos pablogėjimas
  • Galvos skausmas
  • Pykinimas
  • Sąmonės netekimas
  • Traukuliai
  • Orientacijos sutrikimas
  • Koma.

Po traumos gali būti trumpalaikių traukulių epizodas, kuris neretai suklaidina gydytojus. Sunkiais galvos smegenų sukrėtimo atvejais gali pasireikšti sumišimo būsena arba delyras.


DIAGNOSTIKA

Smegenų sukrėtimą galima nustatyti iš anamnezės ir pasireiškiančių simptomų. Taip pat svarbu numatyti gręsiančias komplikacijas, viena iš jų – hematomos. Intrakranialinės kraujosruvos nustatomos atlikus nekontrastinę kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tomografijos atlikti nebūtina. Stebėjimo trukmė priklauso nuo to, ar asmuo buvo praradęs sąmonę, nuo amnezijos trukmės ir nuo to, ar yra kitų sužalojimų. Iš naujo pasireiškęs mieguistumas, hemiplegija arba afazija, pasireiškę vėlyvuoju potrauminiu laikotarpiu, gali būti vėlyvosios subdurinės arba epidurinės hematomos simptomai, tokiu atveju nedelsiant reikia atlikti papildomus tyrimus. 


GYDYMAS

Įvykio vietoje pagalbą teikiantis asmuo pirmiausia turi palaikyti atvirus kvėpavimo takus, įvertinti kaklo traumos galimybę. Paprastai, jei nėra atvirų lūžių, slaptų kraujosruvų, pacientui papildomos priemonės netaikomos, tik gulimas režimas. Kartais skiriama antiemetinių vaistų (nuo pykinimo). Kitais atvejais gydymas priklauso nuo smegenų sutrenkimo laipsnio.


PROFILAKTIKA

Patartina vengti rizikos veiksnių, kitų prevencijos priemonių nėra.