Skrandžio opa arba peptinė opa

Skrandžio opa arba peptinė opa


APIBRĖŽIMAS

Peptinė opa – tai ribotas gastrointestinalinės gleivinės defektas, susijęs su acidopepsinių jėgų ir ląstelės apsauginių (citoprotekcinių) faktorių disbalansu. Tai yra pažeidimas ar išopėjimas, esantis apatinės stemplės, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos gleivinėje. Tokie pažeidimai skatina gleivinio audinio žalojimą skrandžio sultimis ar autovirškinimu. Peptinės opos gali būti ūminės ar lėtinės, paviršinės ar gilios. Paviršiniai išopėjimai yra vadinami erozijomis, nes jos erozuoja gleivinę, nepenetruodamos į raumeninį sluoksnį. Tikrosios opos praeina pro raumeninį sluoksnį, pažeidžia kraujagysles, sąlygodamos kraujavimą ar perforuoja sienelę.


EPIDEMIOLOGIJA

Peptinės opaligės rizikos faktoriai yra: H. pylori infekcija, rūkymas, gausus nesteroidinių prišuždegiminių vaistų vartojimas, alkoholis. Tokios lėtinės ligos kaip: emfirema, reumatoidinis artritas, cirozė yra susiejusios su opaligės išsivystymu. Psichologinis stresas gali būti opaligės rizikos faktorius, nors gyvenimo stresų ir opaligės tyrinėjimai yra negalutiniai. Asmenys veikiami daugelio stresų, nuovargio ir depresijos opaligę gali išsigydyti psichiatro pagalba.


Skrandžio opos atsiranda vyrams ir moterims vienodai dažnai, dažniausiai 55-65 metų amžiuje.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Svarbus vaidmuo skrandžio opų atsiradimui tenka pusiausvyros tarp apsauginių veiksnių (gleivinės rezistentiškumas, gleivinės barjeras, regeneracijos aktyvumas, gera kraujotaka gleivinėje, fziologinis druskos rūgšties slopinimas) ir agresyvių veiksnių (druskos rūgšties ir pepsino ir gastrino hiperprodukcija, gleivinės traumatizacija, gastroduodeninė dismotorika (rūgštaus turinio patekimas į dvilikapirštę žarną). Skrandžio opos dažniausiai atsiranda antralinėje skrandžio dalyje gretimai su druskos rūgštį sekretuojančia skrandžio kūno gleivine. Dažni stresai per snegenų žievę dirgina klajoklį nervą, ko pasekoje didėja druskos rūgšties išsiskyrimas. Daugiau nei 80 proc atvejų nustatomaa Helicobacter pylori infekcija. Nustatyta, kad H. pylori išlaisvina toksinus ir fermentus, kurie sąlygoja uždegimą ir išopėjimą ir ji siejama su gleivinės epitelinių ląstelių žūtimi, aukštais gastrino bei pepsinogeno lygiais. Pirminis defektas yra sutrikimas, kuris susijęs su gleivinės barjero pralaidumu vandenilio jonams. Skrandžio sekrecija gali būti normali ar mažesnė nei normali. Lėtinis gastritas yra dažnai susijęs su skrandžio opų atsiradimu ir gali sąlygoti opos formavimąsi, ribodamas gleivinės sugebėjimą sekretuoti apsauginį gleivių sluoksnį. Sumažėjusi gleivinės prostaglandinų sintezė gali būti viena iš sumažėjusios gleivių sekrecijos priežasčių.

Kiti veiksniai, susiję su skrandžio opos atsiradimu, yra tulžies refleksas iš dvylikapirštės žarnos ir ulcerogeninių vaistų (aspirinas, indometacinas) vartojimas. Tulžies refluksas yra susijęs su pylorinio rauko tonuso sumažėjimu. Pylorinis raukas gali neatsakyti į stimuliaciją, kurią normoje lydi didėjantis tonusas. Didėjanti tulžies druskų koncentracija suardo skrandžio gleivinę ir ląstelinę struktūrą. Tai mažina elektrinį potencialą palei skrandžio gleivinės membraną. Pažeidimas sukelia gleivinės barjero pralaidumą vandenilio jonams. Gali susidaryti ypatingas ratas, nes pažeista gleivinė išskiria histaminą, kuris stimuliuoja rūgšties ir pepsinogeno gamybą, kapiliarų pralaidumą. Pažeista gleivinė gali tapti edemiška netekti plazmos baltymų. Smulkių kraujagyslių pažeidimai gali sąlygoti kraujavimą.

Stresinės opos - tai yra ūminė pepsinės opos forma, kuri yra susijusi su nuovargiu, sistemine trauma ar nervų pažeidimu. Dažniausiai išopėjimai pasiskirsto ribose tarp skrandžio ir dvylikapirštės žarnos. Sumažėjusi gleivinės kraujotaka yra svarbus veiksnys šių opų susiformavime. Stresinės opos gali būti klasifikuojamos į išemines opas ir Kušingo opas.


KLINIKA

Skrandžio opų klinika yra panaši į dvylikapirštės žarnos opaligės. Skirtumas tas, kad skausmas skrandžio opos metu gali būti tuoj po valgio. Be to, skrandžio opos linkusios labiau chronizuotis nei pasireikšti paūmėjimų ir remisijų periodais. Skrandžio opas dažniau gali sąlygoti anoreksiją, vėmimą, svorio netekimą nei dvylikapirštės žarnos opos.

Opas lydi lėtinės intermituojantis skausmas epigastrio srityje, skausmas prasideda po 30 minučių iki 2 val. po valgio, kuomet skrandis yra tuščias. Skausmą sąlygoja sensoneuralinė rūgšties stimuliacija bei raumenų spazmas, ar abu faktoriai kartu. Skausmas greitai praeina po maisto ar antracidinių vaistų pavartojimo, sukurdamas šį junginį: “skausmas – maistas – palengvėjimas”. Kai kuriems asmenims gali nebūti jokių simptomų – pirmuoju pasireiškimu gali būti hemoragija ar perforacija.

Pirminis stresinių opų klinikinis požymis yra kraujavimas. Kitų simptomų gali ir nebūti. Profilaktiškai vartojant antacidinius vaistus, H2 receptorių blokatorius ir slopinant klajoklio nervo stimuliaciją gali būti gaunamas geras efektas. Stresinės opos retai tampa lėtinėmis.


DIAGNOSTIKA

  • Endoskopija su biopsijomis: histologija + urvo ir kūno bioptatų tyrimas Helicobacter pylori nustatyti.
  • Rentgenas: skrandžio ir žarnų pasažas dvigubo kontrastavimo būdu, pacientams, netoleruojantiems endoskopijos.
  • Specialioji diagnostika:
  • H.pylori nustatymas:
  • Endoskopinė biopsinė medžiaga (greitasis ureazės testas, histologija, pasėlis)
  • Serodiagnostika: anti H. pylori IgG, IgA, IgM nustatomi ELISA. Po sėkmingos eradikacinės terapijos pradinis Ak titras sumažėja per 6 mėn. 50%.
  • Zollinger – Ellison’o sindromo paneigimas.
  • Pirminio hiperparatiroidizmo paneigimas (serume padidėjęs kalcio ir parathormono kiekis).


GYDYMAS

Liga dažniausiai gydoma vaistais, kuriuos, atlikus tyrimus, skiria gydytojas. Taip pat labai svarbus ir mitybos režimas. Jeigu, ištyrus skrandžio audinio mėginį arba iš kraujo tyrimų, nustatoma, kad skrandyje yra bakterijų, gydoma antibiotikais. Šis gydymas veiksmingas – opa užgyja ir paprastai nebeatsinaujina. Jeigu antibiotikų nevartojama, užgydytos bakterijų sukeltos opos dažniausiai po poros metų vėl atsinaujina. Sunkiais atvejais, kai vaistai nepadeda, opos kraujuoja arba skrandis ar dvylikapirštė žarna prakiūra, ligonis operuojamas.


PROFILAKTIKA

Gyvenimo būdo reguliavimas, stresų šalinimas, dieta: lengvas įvairus maistas be netoleruojamų patiekalų, valgyti dažnai ir po nedaug, nevalgyti vėlai vakare. Negerti koncentruotų alkoholinių gėrimų, nerūkyti, nutraukti ulcerogeninių medikamentų vartojimą.