Sėklidžių vėžys

Sėklidžių vėžys


APIBRĖŽIMAS

Sėklidžių vėžys yra piktybinis auglys, kuris dažniausiai atsiranda sėklidėje. Kitose vietose jis gali prasidėti rečiau (pvz., krūtinėje, pilve). Negydomas sėklidžių vėžys limfa ir krauju plinta į limfmazgius, plaučius, kepenis, smegenis bei kitus organus. Kai šie organai pažeidžiami, pacientas miršta.


EPIDEMIOLOGIJA

Sėklidės vėžys nustatomas 1-2 iš 100 000 vyrų. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 30-40 naujų sėklidės vėžio atvejų. Nors tai vienas iš retesnių susirgimų, tačiau paskutinių stebėjimų duomenimis, Lietuvoje juo suserga vis daugiau jaunų vyrų.

Riziką susirgti sėklidžių vėžiu didina endokrininiai susirgimai (hormonų disbalansas), kuriuos gali sąlygoti genetiniai veiksniai ir mitybos ypatumai. Persirgtos infekcinės bei venerinės ligos taip pat didina sėklidžių vėžio riziką.

Dažniausiai suserga 20-45 metų amžiaus vyrai, tačiau gali susirgti ir jaunesnio bei vyresnio amžiaus asmenys.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Kaip ir daugelio onkologinių ligų, sėklidžių vėžio susirgimo priežastys nėra tiksliai žinomos.

Sėklidės vėžio rizikos veiksniai:

  • Amžius. Dažniau serga 20-45 metų amžiaus vyrai
  • Vyrai, kurių artimieji sirgo sėklidžių vėžiu, turi didesnę riziką susirgti šia liga
  • Vyrai, kurie sirgo vienos sėklidės vėžiu, turi didesnę riziką susirgti kitos sėklidės vėžiu
  • Vyrai, kuriems yra sėklidžių nusileidimo sutrikimai (kriptorchizmas) serga dažniau
  • Nenormalus sėklidės išsivystymas (pvz., sergant Kleinfelter‘io sindromu).

0 stadija – piktybiniai pokyčiai yra tik pačiose sėklinių kanalėlių epitelio ląstelėse


I stadija dar skirstoma:
I A stadija – vėžys apima tik sėklidę arba sėklidę ir sėklidės prielipą, naviko invazijos į sėklinį lataką, sėklidės kraujagysles bei limfagysles nėra. Vėžys gali būti pažeidęs vidinį sėklidės dangalą (balzganąjį). Liga neišplitusi į limfmazgius ar kitus organus. Vėžio žymenys kraujyje yra normalūs.
I B stadija – sėklidės navikas gali būti pažeidęs ir išorinį sėklidės dangalą (tunica vaginalis), sėklidės kraujagyles, limfagysles, išplitęs į sėklinį lataką arba ir į mašnelę. Tačiau vėžys nėra išplitęs į sritinius limfmazgius bei kitus organus. Vėžio žymenų reikšmės normalios.
I S stadija – limfmazgiuose ir kituose organuose ligos metastazių nėra. Vėžio žymenų reikšmės padidėjusios.


II stadija – dar skirstoma:
II A stadija– sėklidės vėžys pažeidęs sritinius užpilvio limfmazgius, pažeistų limfmazgių diametras ne didesnis kaip 2 cm; jei buvo atliktas chirurginis limfmazgių pašalinimas, pažeistų limfmazgių aptikta ne daugiau kaip penki.
II B stadija – sėklidės vėžys pažeidęs sritinius užpilvio limfmazgius, iš kurių mažiausiai 1 limfmazgio didžiausias matmuo viršija 2 cm, bet nė vieno pažeisto limfmazgio didžiausias matmuo neviršija 5 cm. Duomenų apie kitų sričių, išskyrus užpilvio, limfmazgių pažeidimą nėra.
II C stadija – sėklidės vėžys pažeidęs sritinius limfmazgius, iš kurių mažiausiai 1 limfmazgio didžiausias matmuo viršija 5 cm. Vėžio žymenų reikšmės arba normalios, arba nežymiai padidėjusios. Duomenų apie kitų sričių, išskyrus užpilvio, limfmazgių pažeidimą nėra.


III stadija dar skirstoma:
III A stadija – sėklidės vėžys išplitęs į tolimų sričių limfmazgius arba į plaučius. Vėžio žymenų kraujyje reikšmės arba normalios, arba nežymiai padidėjusios.
III B stadija – sėklidės vėžys išplitęs į sritinius limfmazgius ir/arba į plaučius, bet į jokius kitus vidaus organus. Vėžio žymenų kraujyje reikšmės nuolat žymiai padidėjusios.
III C stadija apima vieną ar abu variantus:

– vėžio žymenų reikšmės žymiai padidėjusios, vėžys išplitęs mažiausiai į vieną nesritinį limfmazgį ar plaučius

– sėklidės vėžys išplitęs ir į kitus negu plaučiai organus (kepenis, smegenis).

Ligos atkrytis (recidyvas) – ligos atsinaujinimas jau po atlikto gydymo.


KLINIKA

Būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją apčiuopus mazgelį sėklidėje ar padidėjusią, patinusią sėklidę, susikaupus skysčiui, pajutus sunkumą, maudimą ar kitą neįprastą pojūtį kapšelyje. Tik dešimčiai procentų vyrų, kuriems buvo nustatytas sėklidės vėžys, mazgelis sėklidėje buvo skausmingas.

Kiti simptomai gali būti susiję su sėklidės vėžiu, bet galimi ir dėl visai kitų priežasčių:

•apatinės pilvo dalies ar kirkšnies srities maudimas ar bukas skausmas,
•nugaros maudimas ar skausmas,
•krūtų ar krūtų spenelių padidėjimas (kai kurie sėklidžių navikai produkuoja moteriškus hormonus),
•skausmas krūtinėje, padažnėjęs kvėpavimas, atsikosėjimas kraujingais skrepliais – ligai išplitus (metastazės plaučiuose).


DIAGNOSTIKA

Pirmiausia gydytojas išklausys Jūsų nusiskundimus, apžiūrės sėklides, kitus organus, paskirs tyrimus. Neretai gydytojas, apžiūrėjęs sėklides, apytikriai gali įvertinti, ar pakitimai panašūs į būdingus sėklidžių vėžiui. Siekiant pakitimus įvertinti tiksliau atliekamas sėklidžių tyrimas ultragarsu. Šis tyrimas leidžia tiksliau įvertinti, ar mazgas sėklidėje arba sėklidės padidėjimas yra dėl vėžio ar dėl kitos priežasties.

Tačiau vienintelis būdas iki galo ištirti ir patvirtinti vėžio diagnozę yra chirurginė operacija. Operacijos metu chirurgas paima nedidelį gabalėlį pakitusios sėklidės audinio, kurį patologas skubiai ištiria mikroskopu.

Kiti tyrimai:

  • Vėžio žymenys
  • Rentgeninis krūtinės ląstos tyrimas (ieškant metastazių)
  • Kraujo tyrimas
  • Šlapimo tyrimas
  • Echoskopija
  • Izotopinis tyrimas
  • Intraveninės urogramos
  • Kompiuterinė tomografija (KT)
  • Magnetinio rezonanso tyrimas

GYDYMAS

Yra 3 pagrindinės sėklidės vėžio gydymo rūšys – chirurginis gydymas, chemoterapija, radioterapija. Sėklidės vėžio atveju būtina pašalinti sėklidę. Vėliau gali tekti gydyti radioaktyviais spinduliais ar taikyti polichemoterapiją.

Sėklidžių vėžio prognozė beveik visada yra gera. Laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą dažnai užtenka vien chirurginio sėklidės pašalinimo, išgyja visi sergantys.


PROFILAKTIKA

Pakitimus sėklidėse galite aptikti patys, nuolat atlikdami savo sėklidžių savityrą. Geriausia savityrą atlikti iškart po vonios ar dušo, kai kapšelis nuo šilumos atsipalaidavęs, tuomet lengviausia pajusti sėklidės. Sveikos sėklidės konsistencija standi, paviršius slidus, lygus.