Rožiniai spuogai

ROŽINIAI SPUOGAI


APIBRĖŽIMAS

Rožiniai spuogai yra lėtinis, dažnai paūmėjantis, į aknę panašių ligų grupei priskiriamas  ir stipriai su kapiliarų vazomotoriniu aktyvumu susijęs odos susirgimas, pažeidžiantis centrinę veido dalį (skruostus, smakrą, nosį, kaktą). Liga apima ir kitus požymius: karščio pylimo jausmą, odos raudonę, teleangiektazijas (kraujagyslinės dėmės dėl nuolat išsiplėtusių odos kraujagyslių), odos patinimą, papules (ribotas odos iškilimas), pustules (ribotos ertmės, pripildytos pūlių), akių pažeidimą, rinofimą (jungiamojo audinio ir riebalų liaukų išvešėjimas).

 

EPIDEMIOLOGIJA

Dažniausiai suserga 40-50 metų amžiaus asmenys, moterys serga dažniau negu vyrai. Pastebėta, kad rožiniais spuogais dažniau serga asmenys, kurių odos tipas šviesus ir tie, kurių šeimoje yra asmenų sergančių šia liga.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Ligos priežastys nėra iki galo išaiškintos, tačiau nustatyta, kad dėl veido kraujagyslių labilumo atsiranda eritema – paviršinių kraujagyslių veide išsiplėtimas. Dėl padidėjusio kraujo priplūdimo į veido odos paviršinių kraujagyslių tinklą, skystoji kraujo dalis išeina iš kraujagyslių į audinius ir sukelia edemą. Edema gali sąlygoti jungiamojo audinio vešėjimą.

 

KLINIKA

Liga vystosi palaipsniui, tačiau nemaža dalis asmenų pradinius simptomus vertina kaip natūralų senėjimo procesą. Taigi, labai svarbus ankstyvas diagnozės nustatymas ir tinkamas gydymas – ligos progresavimas gali būti sustabdytas ir taip išvengima negrįžtamų procesų odoje, galimo apakimo.

Ligonis skundžiasi praeinančia staigia ir dažna veido eritema – odos paraudimo- pabalimo reakcija. Tačiau eritema gali būti ir persistuojanti. Ant odos atsiranda bėrimo elementai – daugybinės kūgio formos raudonos spalvos papulės. Kartu gali būti ir pustulių. Sergant rožiniais spuogais dažnai atsiranda ir teleangiektazijų. Centrinė veido dalis pleiskanojanti, sausa, šiurkšti, taip pat stebima veido patinimas. Sergantieji dažnai kenčia nuo karščio, deginimo jausmo veide, akių deginimo, niežulio, dažnų konjunktyvitų, vokų odos uždegimų. Ligai progresuojant atsiranda rinofima.

 

DIAGNOSTIKA

Diagnozę gydytojas paprastai nustato remdamasis klinikiniu vaizdu ir specialūs tyrimai nėra atliekami. Kartais papildomai tiriama, kai gydymas neefektyvus ar yra neįprasta rožinių spuogų forma.

 

GYDYMAS

Pirmiausiai pasirenkamas vaistas ržinių spuogų gydymui yra antibiotikai. Vietiškai ant odos naudojami tokie antibiotikai: metronidazolis (pagrindinis vaistas), klindomicinas, eritromicinas, tetraciklinas. Taip pat vartojami ir geriamieji antibiotikai, dažniausiai doksiciklinas, kuris vartojamas apie 12 savaičių. Kiti vietiškai vartojami preparatai: azelaininė rūgštis, kuri pasižymi priešuždegiminiu veikimu, retinoinė rūgštis, įtakojanti kraujagyslinį komponentą, vitamino C preparatai, mažinantys eritemą. Esant sunkiai ligos eigai, ligoniui skiriama gerti antibiotikų ir izotretinoino (sintetinis retinoidas), kartais skiriama ir hormonų terapija.

Galimas ir chirurginis dėl ligos atsiradusių teleangiektazijų ir rinofimos gydymas.

 

PROFILAKTIKA

Ligoniu patariama vengti ligą provokuojančių ir ūminančių faktorių: streso, saulės, vėjo, karštų gėrimų, aštraus maisto, alkoholio, karščio – šalčio kaitos.