Rotavirusas

ROTAVIRUSAS


APIBRĖŽIMAS

Rotavirusas sukelia rotavirusinę infekciją - ūminę infekcinę žarnyno ligą, pasireiškiančią gastroenteritu (skrandžio bei žarnų uždegimu).

 

EPIDEMIOLOGIJA

Dažniausiai serga 6 mėnesių - 2 metų vaikai. Rotavirusinei infekcijai būdingas sezoniškumas- dažniausiai sergama žiemą ir pavasarį (nuo sausio iki birželio mėnesio). Vaikai šia infekcija paprastai užsikrečia vaikų kolektyvuose (darželiuose) ir neretai parneša sukėlėją į namus. Persirgus rotavirusine infekcija susidaro nepatvarus imunitetas, todėl liga gali kartotis. Sunkiausiai serga pirmą kartą užsikrėtę kūdikiai ir vaikai. Suaugusieji dažnai jau būna persirgę rotavirusine infekcija vaikystėje, todėl dar kartą užsikrėtus pasireiškia lengvesnė jos forma.

Infekcija paplitusi visame pasaulyje, kasmet apie 25 milijonus žmonių kreipiasi pas gydytojus dėl rotavirusinės infecijos. Rotavirusinė infekcija sunkesnių padarinių sukelia besivystančiose šalyse.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Rotavirusas priklauso Reoviridae šeimai, Rotavirus genčiai. Rotavirusai, atrasti Australijos mokslininkų 1973 metais, pavadinti taip dėl jų panašumo į ratą (lot. rota – ratas). Jų genetinė medžiaga užkoduota RNR molekulėje.Šie virusai, esant 4-20°C temperatūrai, aplinkoje išlieka gyvybingi keletą mėnesių. Jie atsparūs švelniems plovikliams, tačiau žūva paveikus balikliais, spiritu, chloro turinčiais dezinfektantais ar virinant. Pagrindinis viruso plitimo kelias- fekalinis-oralinis (per išmatas). Taigi virusas perduodamas per nešvarias rankas, įvairius aplinkos objektus (ypač žaislus), užterštus sergančiojo išmatomis.

Patekęs į organizmą virusas pažeidžia plonųjų žarnų epitelį, sumažėja virškinimo fermentų kiekis, veikia su virusu susijęs toksinas ir dėl šių veiksnių pasireiškia pagrindinis ligos simptomas- viduriavimas.

 

KLINIKA

Laikas nuo užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimo trunka 1-3, retai 5-7 dienas. Ligos pradžia ūmi, dažniausiai visi simptomai atsiranda jau pirmą ligos parą. Pimasis simptomas- karščiavimas, temperatūra pakyla iki 39 ºC, o kartais ir daugiau, trunka 3-4 dienas. Pasireiškia gausus viduriavimas, išmatos būna putotos, vandeningos, rūgštaus kvapo, viduriavimas trunka 3-7 dienas, o žindomi kūdikiai gali viduriuoti 10-14 dienų. Daugelį ligonių pykina, jie vemia. Ligonius vargina pilvo pūtimas, gurgėjimas, skausmas. Kai kuriais atvejais būna silpnumas, vangumas, galvos skausmas, blogas apetitas. Vėmimas ir viduriavimas žymiai sutrikdo kūdikių ir vaikų vandens ir elektrolitų balansą organizme, o tai lemia grėsmingą jų būklę- dehidratacijos išsivystymą. Dehidratacija- situacija, kuomet organizmas netenka tam tikro kiekio vandens- yra ypač pavojinga kūdikiams ir vaikams, nes jų kompensaciniai mechanizmai netrukus išsenka ir patologinė būklė progresuoja labai greitai.

 

DIAGNOSTIKA

Rotavirusinė infekcija įtariama mažiems vaikams pradėjus karščiuoti ir viduriuoti. Gydytojui padeda duomenys apie galimą užsikrėtimą rotavirusine infekcija kolektyvuose, ligoninėje. Nustačius žarnyno infekciją svarbiausia atskirti ar tai bakterinė, ar virusinė infekcija, nes nuo to priklauso gydymo taktika. Diagnozei įrodyti reikia atlikti laboratorinius tyrimus. Atlikus bendrą kraujo tyrimą ligos pradžioje nustatoma leukocitozė (padidėjęs kraujo ląstelių- leukocitų- skaičius). Vėliau leukocitų skaičius tampa normalus ar sumažėjęs. Sergant sunkesne forma sutrinka kraujo rūgščių – šarmų ir elektrolitų pusiausvyra. Šlapimo pokyčiai būna laikini ir praeina be specifinio gydymo. Nustatyti ligos sukėlėją dažniausiai atliekami imunofermentiniai išmatų tyrimai, ieškant viruso antigenų.

 

GYDYMAS

Specifinio gydymo, veikiančio sukėlėją, nėra. Svarbiausia- netekto vandens kiekio ir elektrolitų atstatymas organizme. Viduriuojantį ligonį visuomet pradeda gydyti namuose, todėl šeimų, auginančių mažus vaikus, vaistinėlėje turėtu būti gamykliniu būdu pagamintų druskinių preparatų (Gastrolit), iš kurių greitai galima pagaminti geriamus rehidratuojančius tirpalus. Tik pradėjus vaikui viduriuoti reikia tuoj pat pradėti girdyti geriamais rehidratuojančiais tirpalais. Namų gamybos druskinai tirpalai ar arbatos dažniausiai būna neefektyvūs. Jei teisingas gydymas pradedamas anksti, vaiko būklė išlieka gera ir toks vaikas gali būti gydomas namuose. Jei vaikas sunkios būklės, tuomet jį tenka gydyti ligoninėje, kur taip pat girdomi rehidratuojantys tirpalai arba lašinami tirpalai į veną. Suaugę gali gerti Rehydron tirpalus, tačiau šie tirpalai vaikams netinka. Pimomis viduriavimo dienomis galima skirti enterosorbentų (Smecta). Taip pat viduriuojančiam ligoniui naudinga gerti probiotikus-“gerųjų žarnyno bakterijų”.

 

PROFILAKTIKA

•Medicininė profilaktikos priemonė - vakcina nuo rotavirusinės infekcijos (roto viruso). Skiepo - vakcinos nuo rota viruso (roto viruso) kaina, priklausomai nuo skiepo - vakcinos gamintojo, svyruoja nuo 220 Lt. iki 270 Lt.

• Nespecifinėmis profilaktikos priemonėmis galima sumažinti rotavirusų plitimą vaikų kolektyvuose ir šeimose:

√ Rankų higiena – pagrindinė profilaktikos priemonė, mažinanti rotavirusinės infekcijos plitimo riziką. Plaunant rankas su muilu, nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui patogeninių bakterijų ir virusų. Rankas plauti būtina ne tik pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su ligonio išmatomis, bet grįžus iš parduotuvės, po važiavimo visuomeniniu transportu, kiekvieną kartą prieš valgį ir maisto gaminimą. Kol maži vaikai nesugeba patys nusiplauti tinkamai rankų, tai turėtų daryti kolektyvuose personalas, o namuose – tėvai.

√ Kadangi ikimokyklinio amžiaus vaikai labai imlūs RVI, todėl ji lengvai plinta kolektyvuose. Jei vaikas suviduriavo, apsivėmė, patariama tokio vaiko neleisti į darželį ar kitus vaikų susibūrimus. Sergantysis virusus išskiria vidutiniškai 7 dienas, todėl vaiko į kolektyvą nereikėtų leisti, kol yra klinikiniai ligos simptomai ir dar kelias dienas.

√ Ligoniui namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį ar jo dalį. Kambarį, kuriame guli ligonis, būtina gerai vėdinti. Sergančiojo slaugai naudoti kuo daugiau vienkartinių slaugos priemonių.

√ Tualetą ir ligonio kambarį valyti atskirais įrankiais, šluostėmis, naudojant chloro turinčias dezinfekcines medžiagas.

 √ Saugiai šalinti sergančiojo kūdikio sauskelnes, atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio rankšluosčius, baltinius. Patartina juos 15 minučių pavirinti su skalbimo milteliais. Išdžiovintus skalbinius gerai išlyginti karšta laidyne.

 √ Vaiko žaislus plauti muilo ar sodos tirpalu, skalauti tekančiu vandeniu, išdžiovinti.

 √ Maitinimas krūtimi yra patikima profilaktika, apsauganti kūdikius nuo užsikrėtimo rotavirusais.