Riešo tunelinis sindromas

Riešo tunelinis sindromas

 

APIBRĖŽIMAS


Riešo kanalo (karpalinis) sindromas yra būklė, kurią sukelia pagrindinio riešo nervo (nervus medianus) spaudimas, pasireiškiantis skausmu. Karpalinis tunelis yra siauras plyšys, kuriuo praeina delno raumenų sausgyslės, kraujagyslės ir vidurinis nervas. Šio tunelio susiaurėjimas, atsirandantis dėl dažnai pasikartojančių monotoniškų riešo judesių, lemia viduriniojo nervo spaudimą, o vėliau ir uždegimą.

EPIDEMIOLOGIJA


Riešo tunelinis sindromas dažniau pasireiškia po sunkesnių fizinių darbų. Šia liga dažniau serga vidutinio amžiaus moterys. Moterys serga 3 kartus dažniau nei vyrai. Dažniau riešo kanalo sindromas pasitaiko sergantiems tam tikromis skydliaukės ligomis, cukriniu diabetu, reumatoidiniu artritu, nutukusiems, nėščiosioms. Monotoniškas darbas reikalaujantis, stiprių rankos ir riešo judesių , manoma, taip pat padidina riešo kanalo sindromo riziką.
 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Dėl padidėjusio spaudimo riešo kanale sumažėja nervo laidumas ir kraujo apytaka. Mikroskopiniai riešo kanalo audinio tyrimai parodė besivystančius degeneracinius pakitimus: fibrocitų ir jungiamojo audinio suplonėjimą sausgyslių dangaluose bei aplink nervą.

Šiuo sindromu susergama tada, kai perkraunami delno raumenys ir pertempiamos sausgyslės, netinkamai laikant per didelius instrumentus.

Gana daug būklių gali lemti spaudimo padidėjimą riešo kanale ir spausti nervą, sukelti riešo kanalo sindromą. Nervus medianus yra mišrus nervas. Tai reiškia, kad jis atsakingas ir už jutimus, ir už motoriką. Nervas perduoda jutiminę informaciją iš nykščio, rodomojo, vidurinio ir pusės bevardžio pirštų. Šiuo nervu nerviniai impulsai pasiekia dalį plaštakos raumenų ir taip užtikrina jų darbą.
Spaudimas didėja, kai mažėja erdvės riešo kanale. Riešo kanalo erdvę sumažinti gali įvairūs dalykai, pradedant kaulo atauga, baigiant sausgyslių dangalo (sinovijos) pabrinkimu. Neretai tiksli riešo kanalo sindromo priežastis lieka neaiški, tačiau įvairūs faktoriai gali būti atsakingi už jo atsiradimą.

Rūkoriams riešo kanalo sindromo simptomai gali būti sunkesni ir lėčiau atsistato nei nerūkantiems pacientams. Kaip jau minėta, vienas iš rizikos veiksnių riešo kanalo sindromui atsirasti yra moteriška lytis. Riešo kanalo sindromo riziką didina ir paveldimi veiksniai. Rizika didėja, jei artimiems giminaičiams yra buvęs riešo kanalo sindromas. Paveldima gali būti riešo kanalo forma, predisponuojanti sindromo atsiradimą.

KLINIKA

Susirgus karpaliniu sindromu atsiranda delno sustingimas, sumažėja nykščio bei rodomojo piršto judrumas ir raumenų jėga. Ligonius vargina dominuojančios (dešiniarankiams – dešinės, kairiarankiams – kairės) rankos, riešo nemalonūs pojūčiai, dilgčiojimas, plintantis į ranką (ypač naktimis), patinimo jausmas rankoje nesant aiškiai matomų uždegimo požymių, rankos silpnumas rytais. Kai užspaudžiamas vidurinysis rankos nervas (lot., n. medianus), pojūčiai aštrėja, nes žalojamos nervą maitinančios kraujagyslės, instrumentai krinta iš rankų, dėl sumažėjusio sensorinio pirštų jutimo.

Sergant šia liga dažnai pirmasis simptomas būna deginantis skausmas naktį. Vėlyvose stadijose gali atsirasti nykščio raumenų atrofija ar/ir paralyžius


DIAGNOSTIKA

Diagnozuojama pagal klinikinius simptomus, atliekant fizinius testus (Phalen, Tindel) taip pat elektrodiagnostinius tyrimus.


GYDYMAS

Diskomfortą gali sumažinti dažnesnių pertraukų darymas, ledo pridėjimas. Nemažai daliai pacientų efektą duoda ir nechirurginės gydymo priemonės:

  • riešo įtvaras. Dažniausiai naudojamas nakties metu. Jei po 4-6 savaičių efekto negaunama, tolesnis įtvaro naudojimas netikslingas;
  • nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Jie efektyvus tuomet, kai riešo kanalui predisponuoja kokia nors uždegiminė būklė (pvz. reumatoidinis artritas);
  • kortikosteroidai. Gydytojas gali į riešo kanalą suleisti kortikosteroidų. Pastarieji sumažina uždegimą, nervus medianus spaudimą ir skausmą.

Nechirurginės gydymo priemonės efektyvesnės kai nervo pažeidimas nėra ženkliai išreikštas. Kai nutirpimas, nejautrumas ar skausmas persistuoja, pasirenkamas chirurginis gydymas. Chirurginio gydymo tikslas – sumažinti spaudimą nervui. Chirurgas padaro mažą pjūvelį delninėje riešo pusėje ir perpjauna raištį, dengiantį riešo kanalą. Kanale padaugėja vietos ir sumažėja spaudimas. Dalis pacientų po operacijos palengvėjimą pajunta iš karto. Kiti kurį laiką dar gali justi nutirpimą, skausmą, sustingimą ar silpnumą. Taip yra dėl didesnio ilgą laiką trukusio nervo suspaudimo. Lengvus darbus dirbti galima praėjus 3-4 savaitėms po operacijos, o sunkius - po 6 savaičių.


PROFILAKTIKA

Nėra.