Riešo kanalo sindromas

RIEŠO KANALO SINDROMAS


APIBRĖŽIMAS

Riešo kanalo sindromas - tai simptomų visuma, kurie atsiranda nervą ir sausgysles užspaudus anatomiškai siauroje vietoje – riešo kanale.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Riešo kanalo sindromu dažniausiai serga fizinį darbą dirbantys asmenys. Moterys serga 6 kartus dažniau nei vyrai - tai lemia hormonų svyravimai moters organizme. Riešo kanalo sindromas paprastai išsivysto dominuojančioje rankoje, nes jai tenka didesnė apkrova. Didesnė rizika susirgti yra sergantiems cukriniu diabetu ar kitomis medžiagų apykaitos ligomis, nes jų nervai, paveikti ligos, yra jautresni suspaudimui.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Riešo kanalą sudaro kaulinės sienos ir raiščiai. Kanalas – rigidiškas, jo išplėsti negalima, todėl pratimai ir kt. veiksmai nėra efektyvūs pasireiškus riešo kanalo  sindromui. Kanale praeina 10 struktūrų: devynios sausgyslės, atsakingos už pirštų lenkimą ir viena nervas, vadinamas viduriniu nervu.

Riešo kanalo sindromas pasireiškia, kuomet kanalas tampa per siauras ir dėl to pradedamos spausti jame esančios struktūros. Kanalo susiaurėjimą gali sukelti:

1.      Sausgyslių patalogija, kuri išprovokuoja kanalo turinio padidėjimą - -sausgyslių uždegimas, hormoninės priežastys, augliai, traumos, spaudžiantis gipsas.

2.      Traumos ar reumatiodinio artrito sukeltas kanalo apimties sumažėjimas.

 

KLINIKA

Riešo kanalo sindromas sukelia jutimo sutrikimus. Ligoniai jaučia rankos tirpimą, kuris gali užeiti ir praeiti. Kartais užėjęs tirpimas nebepraeina. Tirpimas sustiprėja, kuomet ranka yra statinėje pozicijoje, pvz. laikant knygą ar vairuojant automobilį. Taip pat gali būti padidėjęs rankos jautrumas ar, atvirkščiai, išnykęs jutimas.

Ligoniai skundžiasi skausmais, kurie ypač sustiprėja naktį, nes tuomet ranka ilgiausiai išbūna statinėje pozicijoje. Skausmas paprastai būna deginančio pobūdžio. Ryte ranka būna sustingus, nejudri, patinusi. Pamasažavus ir pamankštinus, rankos būklė pagerėja. Sergantys riešo kanalo sindromu pastebi, kad nebesugeba susisegti sagų ar įverti siūlo į adatą – sutrinka smulkių daiktų paėmimas. Dėl jėgos silpnėjimo ir judesių ribotumo, gali tapti sudėtinga sugniaužti kumštį.

 

DIAGNOSTIKA

Liga diagnozuojama remiantis klinika, nes apžiūrint ranka paprastai nebūna pakitusi ir tik retai gydytojas gali pastebėti rankos raumenų atrofiją. Siekiant patvirtinti diagnozę atliekami provokaciniai testai – tam tikri veiksmai ir specifinės padėtys sustiprina ar sukelia dalį simptomų ir tuomet testas laikomas teigiamu.

 

GYDYMAS

Jeigu liga ūmi (taip atsitinka dėl staigaus krūvio pasikeitimo), gydoma lokaliomis priešuždegiminėmis priemonėmis – priešuždegiminiais vaistais (nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, kotikosteroidai).

Kai pacientas serga jau ilgą laiką, konservatyvus gydymas retai būna efektyvus -tuomet pasirenkamas operacinis gydymas. Operacijos, kuri vadinama retikulotomija, esmė yra atpalaiduoti spaudimą kanale. Delne daromas apie 3 cm pjvis, perpjaunamas raištis. Po operacijos apie vieną mėnesį patariama vengti darbų įtempiant ir lenkiant riešą.

 

PROFILAKTIKA

Norėdami sumažinti rankos apkrovą, imkitės šių priemonių:

1.      Sumažinkite ranka atliekamų veiksmų jėgą: klavišus spauskite švelniau, rašykite neįtempdami rankos raumenų, pasirinkite kokybiškus rašiklius.

2.      Atlikdami darbą, reikalaujantį rankos įtempimo, nepamirškite daryti pertraukas arba pakaitomis atlikite skirtingo pobūdžio veiksmus.

3.      Dažnas didelę laiko dalį praleidžia prie kompiuterio, todėl svarbu spausdinant taisyklingai laikyti rankas – darbo metu riešas neturi būti įtemptas.

4.      Venkite atlikti darbus, kuomet rankos šąla – dėvėkite pirštines, dirbkite esant normaliai darbo aplikos temperatūrai.