Reumatoidinis artritas

Reumatoidinis artritas

 

APIBRĖŽIMAS

Reumatoidinis artritas (RA) yra nenustatytos etiologijos lėtinė sisteminė liga, kuri pasireiškia sinovinių sąnarių destrukciniu progresuojančiu uždegimu. Be to, liga gali pažeisti periartikulinius audinius, akis, vidaus organus.


EPIDEMIOLOGIJA

Reumatoidiniu artritu serga apie 1 proc. gyventojų, moterys kelis kartus dažniau negu vyrai. Liga gali prasidėti bet kokio amžiaus žmogui, tačiau dažniausiai suserga 35–45 metų žmonės. Per 10m. 50% žmonių tampa neįgaliais, iš jų pusė būna prikaustyti prie lovos arba vežimėlio.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Ligos priežastis nėra aiški, pastebėti tik ją provokuojantys veiksniai genetinį polinkį turintiems asmenims:

  • virusinė infekcija (Epstein-Barr, Herpes virusai);
  • bakterinė infekcija;
  • gimdymas.

Įvairiems veiksniams „užvedus“ patologinį procesą, organizme ima gamintis antikūnai, kuriems susijungus su antigenais, susidaro vadinamieji imuniniai kompleksai. Šie nusėda įvairiuose audiniuose ir sukelia uždegimą. Dėl nežinomų priežasčių organizmo imuninė sistema neatpažįsta savo ląstelių, reaguoja į jas kaip į svetimas, pažeidžia jas. Prasideda lėtinis, pats save palaikantis uždegimas. Pirmiausia pažeidžiama sąnarį gaubianti ir sąnarių skystį gaminanti tepalinė plėvė, vėliau – kremzlės, sausgyslės, kaulai, kiti organai.

Reumatoidinio artrito aktyvumo laipsniai:

1 - sąnariai nežymiai patinę, mažai skausmingi; rytinis sustingimas, kuris trunka iki 1 valandos; ENG <30 mm/val.

2 -  ryškūs artrito simptomai; rytinis sustingimas trunka kelias valandas; gali būti vaskulitas, visceritas;

ENG 30–40 mm/val.

3 -  gydymui atsparus artritas, nuolatinis sąnarių skausmas; rytinis sustingimas trunka iki pietų; sisteminis ligos pobūdis; ENG 50–60 mm/val.

Klinikinė remisija -  sąnariai neskausmingi, nesutinę; rytinis sustingimas < 15 min.; nėra bendrojo silpnumo, karščiavimo; ENG normalus.

Stadijos:

I - Osteoporozė, galimi cistiniai pakitimai

II - Siaurėja sąnario tarpas, pavienės uzūros, kaulų sąnarinių galų erozijos

III - Siauras sąnario tarpas, dauginės uzūros, deformuotas sąnario paviršius, sąnario panirimas

IV - Tas pats kaip III stadijos ir sąnario fibrozinė arba kaulinė ankilozė.


KLINIKA

Ligos pradžia esti įvairi. Artritui būdingas skausmas, sustingimas dažniausiai (70 proc.) prasideda lėtai, keleto sąnarių uždegimu, 20 proc. – poūmiai ir tik 10 proc. pacientų ligos pradžia esti ūminė ir apima daugelį sąnarių, greitai progresuoja. Kartais galima išskirti prodrominį laikotarpį, kai pasireiškia ir po truputį ilgėja rytinis sustingimas, maudžia sąnarius, sunku suspausti kumštį, daugėja C reaktyviojo baltymo kraujyje. Iš pradžių dažniausiai pasireiškia delnakaulių–pirštakaulių, pirštų proksimalinių, riešų ir padikaulių–pirštakaulių smulkiųjų sąnarių bei kelių sąnarių simetrinis uždegimas. Net 40 proc. ligonių gali susirgti pavojingu kaklo slankstelių (ypač C1–C2) artritu.

Stambieji alkūnių, pečių, čiurnų ir kiti sąnariai pažeidžiami rečiau ir vėliau. Ypač retai pažeidžiami klubų sąnariai, nepažeidžiami nykščio pagrindo, kryžmeniniai-klubo sąnariai, stuburo torakalinė ir lumbalinė dalys.


DIAGNOSTIKA

Tik pasireiškus ligai, tikslios diagnozės nustatyti nelengva. Per pirmąsias ligos savaites svarbu diagnozuoti artritą, t.y. atskirti jį nuo dažniau pasitaikančių periartikulinių minkštųjų audinių susirgimų ir nuo sąnarių degeneracinių ligų paūmėjimo. Būtina išsiaiškinti, ar nustatytas artritas nėra kokios nors kitos ligos (endokrininės, maligninės, sisteminės jungiamojo audinio ir t.t.) padarinys.

Artrito diagnozė patikslinama įvertinus ligos pradžią ir eigą, vietinius ir bendruosius simptomus, sąnarių pažeidimo požymius. Reumatoidinis artritas įtariamas remiantis ilgai trunkančiu rytiniu sustingimu, simetrišku būdingos lokalizacijos periferinių sąnarių pažeidimu.


GYDYMAS

Taikomas kompleksinis reumatoidinio artrito gydymas.
Nemedikamentinis:

  • kineziterapija (mankšta, plaukiojimas);
  • tinkama mityba (svarbu su maistu gauti daug polinesočiųjų riebalų rūgščių, atsisakyti mėsos, gyvulinės kilmės riebalų).
  • Medikamentinis:
  • nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo - nimesulidas milteliais, diklofenakas kapsulėmis;
  • kortikosteroidai (geriami - prednizolonas, metilprednizolonas, deksametazonas; sunkesniais atvejais steroidai leidžiami į sąnarį);
  • „bazinės terapijos“ vaistai (sulfasalazinas, citostatikai, priešmaliariniai);
  • biologinės terapijos vaistai.

Pirmosios dvi vaistų grupės slopina uždegimą, o trečioji būtina proceso sustabdymui.


PROFILAKTIKA

Nėra.