Reumatinė polimialgija

Reumatinė polimialgija


APIBRĖŽIMAS

Reumatinė polimialgija (RPM), žymiai dažnesnė nei kitos sistemins ligos reumatinė liga, kuri pasireiškia raumenų skausmais pečių ir dubens juostoje. Galimas ir raumenų silpnumas, bet jis nedominuoja.


EPIDEMIOLOGIJA

Moterys serga dvigubai dažniau nei vyrai. Ligos pasireiškimo dažnis kinta priklausomai nuo geografinio regiono. Tarp reumatinės polimialgijos ir temporalinio arterito randamos sąsajos. Nuo 40-60% sergančių temporaliniu arteritu, serga reumatine polimialgija. Nuo 12-21% sergančių reumatine polimialgija diagnozuojamas temporalinis arteritas. Didžiausias sergamumo pikas yra 60-70m. amžiaus grupėje. Labai retais atvejais reumatine polimialgija gali susirgti ir jauni žmonės, tačiau yra užfiksuoti tik pavieniai tokie atvejai.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Tikslios reumatinės polimialgijos priežastys vis dar nėra nustatytos. Paprastai ligos simptomai atsiranda staiga, o kartais jie išsivysto per vieną ar dvi savaites. Be to, retais atvejais žmones vargina į gripą panašūs simptomai, pasireiškiantys prieš pat ligos atsiradimą. Manoma, kad tai galėtų būti parvoviruso infekcijos pasekmė, tačiau dar trūksta mokslinių tyrimų šiai hipotezei patvirtinti. Ligos atsiradimui turi reikšmės genetinis faktorius. Atliktame tyrime 76% pacientų buvo nustatytas HLA-DR4 alelis. Reumatinei polimialgijai būdinga sisteminė monocitų aktyvacija, kurios pasėkoje, didėja citokinų: IL–1, IL–6, koncentracija kraujyje.


KLINIKA

Paprastai reumatinė polimialgija prasideda stipriais skausmais ir rytiniu sąnarių sustingimu, daugiausiai pečių juostos ir dubens srityje, taip pat šie simptomai gali pasireikšti ir kakle. Pacientai pastebi, kad jie patys negali atsikelti iš lovos, jiems atsiranda sunkumų lipant laiptais. Trečdalis žmonių skundžiasi rankų ir kojų raumenų silpnumu, galūnių ištinimu (edemomis), skausmu.

Ilgas poilsis ar sėdėjimas vienoje vietoje gali padidinti sustingimą ir sustiprinti skausmą, tad žmonių gyvenimo kokybė itin suprastėja. Pacientus vargina bendras nuovargis, jie dažnai jaučia energijos stoką. Retais atvejais gali sumažėti apetitas, ir taip prarandama daug svorio. Kartais raumenų silpnumą ir sustingimą lydi subfebrilus (iki 38C) karščiavimas.

Sunkias reumatinės polimialgijos atvejais prasideda smilkininės arterijos uždegimas – vadinamasis temporalinis arteritas. Pacientą vargina stiprus skausmas smilkinio srityje. Nėra nustatyta, kad tipiniu šios ligos atveju būtų pažeisti vidaus organai.


DIAGNOSTIKA

Šiuo metu yra žinomi kriterijai, kuriais remiantis reumatinė polimialgija gali būti patvirtinta tik empiriškai. Paprastai yra atliekamas kraujo tyrimas, kad būtų galima nustatyti uždegimo indikatorius. Reumatinę polimialgiją galima įtarti, jeigu yra padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) ir C-reaktyvusis baltymas ( CRB).Kartais yra vertinamas ir interleukino-6 kiekis. Tačiau minėti žymenys nėra specifiniai šios ligos atveju, t.y. jie gali būti padidėję kaip atsakas į bet kurią uždegiminę reakciją organizme.

Svarbu žinoti, kad liga gali egzistuoti net ir tada, kai eritrocitų nusėdimo greitis ir C-reaktyvus baltymas yra normos ribose. Tada kiti laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai padėtų nustatyti tikslią diagnozę. Be abejo, reikia remtis ir paciento minimais nusiskundimais, kurių svarbiausi yra stiprus skausmas ir rytinis sustingimas pečių juostos ir dubens srityje. Reumatinę polimialgiją patvirtina ir greitas (per 24-48 val.) atsakas į gydymą kortikosteroidais.


GYDYMAS

Tipiškas reumatinės polimialgijos bruožas yra greitas ir efektyvus poveikis pradedant vartoti kortikosteroidus. Daugumai pacietų pirminė prednizolono dozė yra 10-20mg per dieną. Pradinė terapinė dozė skiriama 2-4 savaites, vėliau dozė mažinama iki palaikomosios (5-10mg per dieną). Dažniausiai pacientai pagerėjimą pajaučia jau po 2-3 dienų, jei simptomai nepalengvėja, tenka suabejoti reumatinės polimialgijos diagnoze. Per greitai nutraukus ar sumažinus dozę, simptomai dažniausiai vėl atsinaujina. Vartojant kortikosteroidus pacientams papildomai reikėtų skirti kalcio ir vitamino D papildų, nes gydymas gali užtrukti iki dviejų metų ar net ilgiau.


PROFILAKTIKA

Nėra.