Reiterio sindromas

Reiterio sindromas

 

APIBRĖŽIMAS

Reiterio sindromas - reaktyvus artritas, Reiterio liga (arthritis reactiva, morbus Reiteri) - tai ūmus nepūlingas sąnario uždegimas, kuris atsiranda per 1-4 savaites po persirgtos žarnyno ar lytinių organų infekcijos. Sąnariuose sukėlėjo nerandama. Reiterio sindromas pasireiškia trimis sutrikimais: artritu, akių uždegimu ir šlapimo takų uždegimu.


EPIDEMIOLOGIJA

Serga suaugę, vyrai 5-6 kartus dažniau nei moterys. Ligos paplitimas priklauso nuo ekonominės bei socialinės gyventojų padėties bei seksualinio aktyvumo. Reaktyvūs artritai yra dažniausiai pasitaikantis reumatologinis susirgimas jaunų žmonių tarpe (20 - 40 metų amžiaus). 


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Reiterio sindromas - vienas iš urogenitalinės kilmės reaktyvinio artrito formų, kuri pasireiškia 3ar 4 sindromų deriniais:

  • artritas (asimetrinis, migruojantis, pažeidžiantis 2 - 4 sąnarius, rečiau poliartritas, rytinis sąnarių sustingimas),
  • uretritas (t. p. cistitas, prostatitas, moterims - endocervicitas, endometritas),
  • akių pažeidimas (konjunktyvitas, ūminis uveitas), akių pažeidimo simptomai linkęs atsinaujinti ir kartotis (akių paraudimas ir skausmas, ašarojimas, svetimkūnio jausmas, regėjimo sutrikimai), Rečiau būna odos ir gleivinių pažeidimas (burnos opos, mazginė eritema, balanitas).


Reaktyvinius artritus sąlygoja patogeniniai mikroorganizmai dažniausiai esantys žarnyne, sukeldami viduriavimą, gastroenteritą, enterokolitą, ( sukėlėjai: Yersinia enterocolitica, Yersinia pseudotuberculosis, Salmonella, Shigella flexneri, Campylobacter jejuni/ fetus) ir urogenitalinėje sistemoje - uretritą, cistitą, cervicitą, endometritą, prostatitą ( Chlamydia trachomatis, Ureoplasma urealyticum, Neisseria gonorrhoeae), rečiau - kvėpavimo sistemoje - bronchitą, pneumoniją, tonzilitą, tuberkuliozę ( Chlamydia pneumoniae, ypač dažnas lėtinio tonzilito sukėlėjas - B - hemolizinis streptokokas; Mycobacterium tuberculosis), ar odoje ir gleivinėse - odos infekcijos ( Staphylococcus aureus). Reiterio sindromas - tai reaktyvinis artritas, kuriam būdinga klasikinė triada: artritas, akių uždegimas (konjunktyvitas ar priekinis uveitas) ir urogenitalinės sistemos infekcija (cervicitas ar uretritas). Patogeniniai mikroorganizmai esant lėtinei latentinei persistuojančiai infekcijai prostatoje ar žarnyne gali provokuoti patologines imunines organizmo reakcijas.


KLINIKA

Reaktyvaus artrito simptomai:

  • Po žarnyno ar lytinių organų infekcijos simptomų pasireiškimo praėjus 1-4 savaitėms sutinsta vienas ar keli sąnariai (dažniausiai kojų – kelių arba čiurnų);
  • Sąnariai paraudę, smarkiai sutinę, labai skausmingi;
  • Galimas karščiavimas, bendras silpnumas, svorio kritimas;
  • Sausgyslių uždegimai;
  • Juosmenis skausmas būna pusei ligonių;
  • Gali išberti padus ir delnus smulkiais pūlinukais;
  • Opelės burnoje;
  • Opelės ant varpos, gimdos kaklelio;
  • Skausmingas šlapinimasis ar pūlingos išskyros iš šlaplės;
  • Penktadaliui ligonių išsivysto akių uždegimas (konjunktyvitas), kuris pasireiškia abiejų akių skausmu ir paraudimu, trunka keletą dienų.


DIAGNOSTIKA

Pagrindinis diagnostikos tikslas nustatyti reaktyvinį artritą sukėlusią priežastį ir ją šalinti. Atliekamas išmatų pasėlis, šlapimo pasėlis, t. p. šlapimkanalio epitelio nuograndų tyrimas ar polimerazių grandininės reakcijos (PGR) tyrimas nustatant chlamidijas, ureoplazmas, mikoplazmas, serologiniai kraujo tyrimai, nustatant IgG, IgA, IgM, specifinius tam tikram sukėlėjui. Šie tyrimai padeda nustatyti sąnario uždegimą sukėlusią priežastį bei paskirti tinkamą antibiotiką. Nustatant reaktyvinio artrito aktyvumo laipsnį atliekami sekantys laboratoriniai kraujo tyrimai, uždegiminiai rodikliai: ENG, CRB, taip pat šlapimo tyrimas. Pagal reikalą diagnostiniu tikslu gali būti punktuojamas sąnarys, tiriamas sąnarinis skystis, kuris taip pat būna uždegiminis (randama leukocitozė, neutrofilų skaičiaus padidėjimas, sumažėjęs sąnarinio skysčio klampumas) atliekama sąnarinio skysčio pasėlis bei antibiotikograma, pagal kurią parenkamas antibiotikas.


GYDYMAS

Gydyti pradedama nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, kurie mažina skausmą, slopina uždegimą. Pažeistam sąnariui būtina suteikti ramybę. Rimstant uždegimui būtina pradėti mankštą, fizioterapines procedūras.
Nustačius tikslią diagnozę, galima į sąnarį suleisti gliukokortikoidų (hormoninių vaistų). Jei artritas nepasiduoda šiam gydymui, skiriamos gliukokortikoidų tabletės, kiti sisteminiai imuninę sistemą slopinantys vaistai.
Jeigu nustatoma chlamidiozė (lytinių organų infekcija), ją būtina gydyti antibiotikais (doksiciklinu, biseptoliu ar kitais).


PROFILAKTIKA

Minėtų ligų komplikacijų vengimas.