Regos nervo uždegimas

Regos nervo uždegimas


APIBRĖŽIMAS

Vienas iš ūmių akių sunegalavimų – neuritas - Neuritis nervi optici, t.y. regos nervo uždegimas. Ši liga labai klastinga. Laiku kreipiantis į medikus, neuritas regėjimo gali nepažeisti. Delsiant neišvengiama įvairių komplikacijų ir jų skaudžių pasekmių. Pagal lokalizaciją regos nervo uždegimai skirstomi į regos nervo disko uždegimą ir užakinės (retrobulbarinės) regos nervo dalies uždegimą.


EPIDEMIOLOGIJA

Neuritu dažniausiai serga jaunesnio amžiaus žmonės (18-45 m.). Kodėl šia liga serga jauni žmonės, kol kas nėra nustatyta. Priežasčių daug. Vienos iš jų - pašėlęs gyvenimo tempas, nevisavertė mityba, imuniteto susilpnėjimas.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Regos nervo uždegimo priežastims nustatyti ligonį reikia visapusiškai ištirti.

Regos nervas (lot. nervus opticus) – tai baltoji smegenų medžiaga, kuri jungia tinklainę su smegenimis. Tinklainės ganglijinių ląstelių skaidulos sudaro regos nervą. Regos nervas perduoda nervinius impulsus į smegenis. Toje vietoje, kur regos nervas išeina iš tinklainės (regos nervo diske), nėra stiebelių ir kūgelių, todėl ši vieta vadinama akląja dėme.

Neuritą gali sukelti:

  • Centrinės nervų sistemos ligos: meningitas, išsėtinė sklerozė (ypač dažna užakinio regos nervo uždegimo priežastis), optikochiazmalinis arachnoiditas, smegenų abscesas.
  • Infekcinės ligos: šiltinė, difterija, skarlatina, maliarija, sifilis, tuberkuliozė, gripas.
  • Vieti­niai uždegiminiai židiniai: dantų, tonzilių, veido priedinių daubų uždegimai.
  • Vidaus organų ir kraujo ligos: nefritas, cukrinis diabetas, podagra, anemijos leukemijos.
  • Akies obuolio ir orbitos patologija: kiauriniai sužeidimai, retinitai ir uveitai, orbitos flegmonos. 

Regos nervo disko uždegimas, neuritis papillae nervi optici s. papillitis. Dažniausiai uždegimas apima vieną akį. Žmogus staiga ir kur kas blogiau pradeda matyti (kartais praktiškai apanka). Sutrinka spalvų jutimas, akiplotyje randama centrinė skotoma, jis koncentriškai susiaurėja.

Užakimo regos nervo uždegimas, neuritis retrobulbaris. Gali būti ūmus ir lėtinis, vienpusis ir abipusis. Ūmus retrobulbarinis neuritas prasideda staigiu žymiu regėjimo pablogėjimu. Akiplotyje randama centrinė arba paracentrinė skotoma, akis skiria ne visas spalvas. Būdingas skausmas orbitoje, ypač vartant akį ar spaudžiant akies obuolį gilyn.


KLINIKA

Neuritas turi konkrečius simptomus. Vienas iš simptomų - regėjimo silpnėjimas. Regėjimas gali nusilpti staiga, per kelias valandas, o gali silpti pamažu (per kelias dienas ar savaites). Regėjimo silpnėjimo skalė labai plati - nuo nedidelio pablogėjimo iki šviesos jutimo likučio. Neuritas dažniausiai apima vieną akį. Pasitaiko atvejų, kai liga pasireiškia abiejose akyse.

Kitas neurito simptomas - spalvų jutimo sutrikimas. Sutrinka žalios, raudonos, mėlynos spalvos pažinimas. Kartais žmogus gali skirti spalvas, tačiau sveika ir sergančia akimi mato skirtingus atspalvius. Kitas simptomas - skausmas paspaudus akį arba ją judinant. Tai ypač būdinga užakinio nervo uždegimui. Kaip dar vienas iš neurito simptomų išskirtinas akipločio susiaurėjimas. Žmogus mato tik prieš savo nosį arba tik tiesiai, nematydamas šoninio vaizdo. Vaizde gali atsirasti dėmių.

Jei gydymas padeda, regėjimas gali visiškai atsistatyti. Jeigu ne, formuojasi dalinė ar visiška regos nervo disko atrofija. Galimi recidyvai.


DIAGNOSTIKA

Regos nervo disko uždegimas - oftalmoskopuojant: regos nervo diskas hipererniškas, jo ribos neryškios, tinklainė aplink diską paburkusi, kraujagyslės  išsiplėtusios. Ant disko ir tinklainėje gali atsirasti kraujosruvų. Diskas prominuoja 1,0—2,0D (0,3—0,6 mm) į stiklakūnį. 

Regos nervo disko iškilumo lygį galima nustatyti pagal refrakcijos skirtumą iški­lumos viršūnėje ir šalia jos. 3,0 D refrakcija atitinka maždaug 1 mm lygio skirtumą. 

Reikia skirti nuo regos nervo disko paburkimo, jo druzų ir pseu-doneurito, kurie regėjimo ilgą laiką (kartais visai) nepažeidžia.

Užakimo regos nervo uždegimas - oftalmoskopuojant dažniausiai nerandama jokių pakitimų. Kartais regos nervo diskas kiek paraudęs, jo ribos neryškios. Po kelių savaičių, prasidėjus atrofijai, pablykšta temporalinė regos nervo disko pusė.

Reikia skirti nuo regos nervo atrofijos, kurią sukelia navikas, spaud­žiantis regos kryžmę.


GYDYMAS

Gydant neuritą oftalmologas konsultuojasi su kitų sričių specialistais: neuropatologais, stomatologais, loristais. Dažnai užakinį nervo uždegimą sukelia išsėtinė sklerozė. Žmogus net gali neįtarti, kad serga šia liga. Sergant išsėtine skleroze, užakinis nervo uždegimas kartojasi. Nustačius diagnozę, skiriamas gydymas vaistais: antibiotikais, priešuždegiminiais vaistais, B grupės vitaminais, kortikosteroidais. Išėjus iš ligoninės, pacientas dar kurį laiką gydosi ambulatoriškai. Jį stebi vietos okulistas. Neuritas gydomas tik vaistais. Sergant šia liga chirurginių operacijų neprireikia. Laiku išgydytas neuritas pasekmių akyje nepalieka. Pavėlavus - išsivysto dalinė akies nervo atrofija, o jos pasekmė - dalinė regėjimo netektis. Paprasčiau kalbant, pavėlavęs kreiptis į gydytojus, žmogus niekad nematys tiek, kiek matė iki susirgimo.


PROFILAKTIKA

Nėra.