Raudonukė

RAUDONUKĖ


APIBRĖŽIMAS

Raudonukė - tai virusinė liga, pasireiškianti trumpalaikiu karščiavimu, padidėjusiais pakaušio, užausiniais, kaklo limfmazgiais, odos bėrimu ar įgimtais defektais kūdikiui, gimusiam iš ankstyvais nėštumo mėnesiais infekuotos motinos. Vaikams raudonukė – visiškai nesunki liga: visi klinikiniai simptomai lengvi, liga greitai praeina, komplikacijos itin retos. Didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims: raudonukės virusas pasižymi stipriu teratogeniniu poveikiu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus), todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Dažniausiai serga 2-7m. vaikai, persirgus šia liga susidaro ilgalaikis imunitetas. Dažniau raudonuke sergama žiemą ir pavasarį. Pasitaiko grupinių susirgimų. Lietuvoje sergamumas raudonuke labai sumažėjo dėl taikomos specifinės profilaktikos- skiepų.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Raudonukę sukelia virusas, priklausantis Togaviridae šeimai. Šio viruso genetinė medžiaga užkoduota viengrandėje linijinėje RNR. Virusas pasižymi teratogeniniu poveikiu-sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus. Infekciją platina raudonuke sergantis žmogus. Svarbiausias plitimo būdas- oro lašelinis(čiaudint, kosint, kalbant). Nėščioji gali perduoti virusą vaisiui.

Užsikrėtus raudonuke oro lašeliniu būdu, virusas patenka į kvėpavimo takų gleivinę, limfmazgius, ten dauginasi ir sukelia uždegiminius pokyčius. Vėliau virusai patenka į kraują ir išnešiojami po visą organizmą- atsiranda odos bėrimas. Jei raudonukės virusas į embriono ar vaisiaus organizmą patenka per motinos kraujotaką pirmą- trečią nėštumo mėnesį, tuomet gresiasavaiminis persileidimas. Kartais vaisius nežūva, tačiau pasekmių (organų pažeidimų, apsigimimų) neišvengia.

 

KLINIKA

Inkubacinis raudonukės periodas trunka nuo 14 iki 21 dienos (kartais iki 24 dienų). Vaikai ar suaugusieji ja perserga nesunkiai: 2–3 dienas karščiuoja, jiems skauda galvą, pasireiškia lengvas konjunktyvitas (akių gleivinės uždegimas), nedidelė sloga, sausas kosulys, gomurio gleivinės uždegimas.Sergant raudonuke dažnai padidėja pakaušio limfmazgiai. Odoje atsiranda bėrimas - smulkios rausvos nesusiliejančios dėmelės.Bėrimas laikosi 2-3d. ir išnyksta be pėdsakų. Gali skaudėti ir parausti sąnariai.

Labai pavojinga ši liga nėščiajai: jei užsikrečiamapirmą- trečia nėštumo mėnesį, tuomet įvyksta savaiminis persileidimasarba vaisius žūna. Jei vaisius nežūva ir auga toliau- jis gimsta su įgimtu raudonukės sindromu. Kuo ankstesniu nėštumo metu susergama, tuo apsigimimai esti sunkesni. Įgimtam raudonukės sindromui būdinga: regos sutrikimo požymiai, kurtumas, širdies ydos. Taip pat pažeidžiamos smegenys, kaulinis audinys, kepenys, plaučiai, pasireiškia anemija. Todėl nustačius, kad nėščioji serga ūmia raudonukės infekcija, neretai rekomenduojama nutraukti nėštumą.


DIAGNOSTIKA

Gydytojas ligą diagnozuoja išsiaiškinęs buvusi kontaktą su sergančiu asmeniu, apžiūrėjęs ligonį. Kartais nustatomas antikūnų prieš raudonukės virusą buvimas kraujyje, galima virusą išskirti iš nosiaryklės sekreto, kraujo, likvoro, šlapimo.

 

GYDYMAS

Specifinio raudonukės gydymo nėra.Vaikai, sergantys raudonuke, gydomi tik simptomiškai, t.y. jei reikia, duodami vaistai nuo temperatūros, jei yra akių junginės uždegimas- skiriama lašų į akis, jei yra bakterinės infekcijos pavojus- skiriama antibiotikų. Rekomenduojama gulėti lovoje, gerti daug skysčių, vartoti vitaminų, dažnai vėdinti ligonio kambarį, valyti dulkes, plauti grindis.

 

PROFILAKTIKA

Patikimiausia raudonukės profilaktikos priemonė – raudonukės vakcinos skiepijimas. Vakcinos veiklioji medžiaga – gyvi susilpninti, specialiai parinkti ir stabilizuoti raudonukės virusai. Skiepijama kombinuota MMR vakcina, kurios sudėtyje yra tymų, kiaulytės (parotito) ir raudonukės virusų. Vakcina skiepijama antraisiais gyvenimo metais, jos antroji dozė – ikimokyklinio amžiaus vaikams. Kaip ir kitomis gyvų mikroorganizmų vakcinomis, raudonukės vakcina negalima skiepyti asmenų su sutrikusia imuninės sistemos funkcija.

Moterims, kurios planuoja turėti vaikų, reikėtų pasitikrinti, ar yra susidaręs imunitetas raudonukei. Jis nustatomas, atlikus kraujo tyrimą. Jei imuniteto nėra ar jis nepakankamas, reikėtų pasiskiepyti (nėštumo metu neskiepijama).Taip pat reikia vengti kontakto su sergančiuoju.