Priklausomybė vaistams, narkotikams, narkomanija

Priklausomybė vaistams, narkotikams, narkomanija

 

APIBRĖŽIMAS

Narkomanija – priklausomybė atsirandanti dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis, psichotropinėmis, kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, pasireiškianti asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo narkotinių (pvz., kokaino, heroino, ekstazio, amfetamino, LSD), psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Socialiniu požiūriu narkomanija taip pat vadinamas masinis narkotikų paplitimo ir vartojimo reiškinys visuomenėje ar kurioje nors jos dalyje. Liga susideda iš dviejų stadijų: psichologinės ir fizinės priklausomybės. Nustojus vartoti psichotropines ar narkotines medžiagas, prasideda abstinencijos sindromas.

EPIDEMIOLOGIJA

2008 m. pakartotinai atlikto reprezentatyvaus 15-64 metų Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, bent vieną narkotiką bent kartą gyvenime  yra bandę 12,5 proc., bent kartą per pastaruosius 12 mėn. – 6,2 proc., o bent kartą per pastarąsias 30 dienų – 1,5 proc. gyventojų. Narkotikus bent kartą gyvenime nurodė vartoję daugiau vyrai (16,4 proc.), nei moterys (9,2 proc.), jaunesni (15-34 metų amžiaus) nei vyresni (35-64 metų amžiaus) respondentai, atitinkamai 22,1 proc. ir 4,7 proc.

Kaip ir 2004 m.,– labiausiai šalyje tarp narkotinių ir psichotropinių medžiagų yra paplitęs kanapių vartojimas: bent kartą gyvenime kanapes yra vartoję 11,9 proc., per pastaruosius 12 mėnesių – 5,6 proc., per paskutiniąsias 30 dienų – 1,2 proc. Lietuvos gyventojų.

2010 m. asmens sveikatos priežiūros įstaigose pirmą kartą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas, į sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi ir buvo registruoti 328 asmenys (2009 m. – 345, 2008 m. – 272, 2007 m. – 318,). Iš jų vaikų viso registruota: 2010 m. – 5 asm., 2009 m. – 6 asm., 2008 m. – 10 asm., 2007 m. – 6 asm., 2006 m. – 12 asm. 2010 m. sergamumas narkomanija sudarė 10 atv. 100 tūkst. gyventojų (2009 m. 10,3 atv./ 100 tūkst. gyv.). 


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Pagrindinė priežastis yra pačios psichoaktyviosios medžiagos vartojimas. Narkomanijos vystymasis priklauso nuo vartojamos medžiagos cheminės struktūros, individualių organizmo, charakterio ypatybių, socialinių-kultūrinių faktorių. Tam tikra medžiaga sąveikauja su atitinkamais receptoriais, pvz.: opioidai jungiasi su m opioidiniais receptoriais, stimuliatoriai slopina atgalinį dofamino sugrąžinimą neuronų jungtyse ir t. t.
Svarbu vartojimo būdas, pvz., rūkant psichoaktyvioji medžiaga greitai patenka į organizmą, dėl to šis narkotiko vartojimo būdas gana paplitęs. Įtakos turi ir vartojamos medžiagos tirpumas riebaluose, dėl to narkomanai labiau mėgsta heroiną, o ne morfiną, nes jis tirpesnis.
Būsimiems narkomanams būdingos tokios charakterio savybės kaip nestabilumas, impulsyvumas, psichinis nebrandumas, nesusiformavusios aukštosios emocijos. Jie neturi atsakomybės jausmo, ieško neįprastų pojūčių, malonumų. Neretai narkomanų šeimos būna nepilnos, dažni konfliktai tarp tėvų, jiems trūksta tėvų dėmesio ar, atvirkščiai, būna pernelyg globojami.
Pagrindinis simptomas – tai euforijos formavimasis. Pradėjus vartoti narkotiką iš pradžių gali pasireikšti apsauginės reakcijos: pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, galvos svaigimas. Tačiau po keletos kartų ši reakcija išnyksta. Naudojant kai kurias medžiagas, pvz.: marichuaną, svarbus išankstinis nusistatymas. Formuojasi psichinė priklausomybė, atsiranda noras nuolat ar periodiškai vartoti narkotiką, pasiekti tam tikrus pojūčius ar pašalinti nemalonius jutimus. Psichinė priklausomybė gali atsirasti jau po pirmo bandymo, pasireiškia nenugalimas noras naudoti psichoaktyviąją medžiagą, galvoje nuolat sukasi mintys apie narkotiką. Vėliau išsivysto fizinė priklausomybė, persitvarko viso organizmo funkcijos, nutraukus narkotiko naudojimą atsiranda abstinencijos sindromas. Esant opioidinei narkomanijai, galima „sausa abstinencija”, kai nutraukimo simptomai pasireiškia praėjus kelioms savaitėms ar net mėnesiams po paskutinio naudojimo. Išauga organizmo tolerancija narkotikui, norint pasiekti norimą efektą reikalingos vis didesnės dozės. Tada narkomanas vartoja viršijančias terapines, net mirtinas, dozes. Ligai pažengus tolerancija krenta, narkomanas nebepakelia ankstesnių dozių, tada dažnai pasitaiko perdozavimai. Paprastai narkomanija prasideda nuo epizodinio medžiagos vartojimo, kartais psichinė priklausomybė susiformuoja jau po pirmo mėginimo. Galimas periodinis vartojimas, tada potraukis atsiranda staiga, pasibaigus narkotizacijos ciklui, potraukis išnyksta keletui dienų. Prognozė mažiau palanki, kai narkotinė medžiaga vartojama kasdien.

Farmakomanija – liguistas potraukis vaistams. Farmakomanija vystosi identiškai kaip ir narkomanija. Terminai atskiriami daugiausia dėl to, kad tokiu atveju vartotojas gauna dozę tiesiog iš vaistinės, o ne nelegaliais keliais.

Farmakomanija gali išsivystyti vartojant migdomuosius ar raminamuosius vaistus, todėl būtina juos vartoti laikantis gydytojo ir informacinio lapelio nurodymų.

KLINIKA

Simptomai:

  • Abstinencijos sindromas
  • Dėmesio koncentracijos pablogėjimas
  • Haliucinacijos
  • Interesų rato susiaurėjimas
  • Neigiamų pasekmių ignoravimas
  • Euforija
  • Psichinė priklausomybė narkotikams
  • Tolerancijos sutrikimas
  • Fizinė priklausomybė narkotinėms medžiagoms

Asmenys, vartojantys narkotikus, atrodo vyresni nei yra iš tikrųjų. Nagai ir plaukai sausi, lūžinėja, dantis pakenkia ėduonis. Smarkiai krenta kūno masė. Venos sustorėja, aplink jas lieka daugybinių randų, likusių po uždegiminių procesų. Išsivysto odos pažeidimai, pūliniai. Vystosi somatinės komplikacijos: plaučių, bronchų, inkstų uždegimai, didelė tikimybė užsikrėsti infekciniu kepenų uždegimu, AIDS. Sutrinka dėmesio koncentracija, pablogėja atmintis, sunkiais atvejais vystosi protinis atsilikimas. Pakinta asmenybė: siaurėja interesų ratas, išnyksta kaltės, gėdos, atsakomybės jausmas.


DIAGNOSTIKA

Liga diagnozuojama remiantis klinika, gali būti atliekami laboratoriniai toksikologiniai tyrimai psichoaktyviajai medžiagai nustatyti.


GYDYMAS

Siekiant geresnių gydymo rezultatų, narkomaniją reikia pradėti gydyti kuo anksčiau. Norintieji išgyti turėtų kreiptis į narkomanų reabilitacijos centrus, kur dirba gydytojai narkologai. Patys gali mesti tik labai stiprios valios žmonės. Metantieji turi patys pasiryžti niekada daugiau nebevartoti jokių narkotinių medžiagų.

Gydymo pradžioje atliekama detoksikacija – abstinencijos sindromo metu pašalinamos narkotinės medžiagos. Kartais didelių skausmų atvejais gydytojai gali skirti raminamųjų vaistų. Patiems jų vartoti nepatartina.

Po detoksikacijos kurso ligoniai mokosi adaptuotis visuomenėje, gyventi be narkotikų. Gydant narkomaniją svarbus artimųjų palaikymas. Lietuvoje plačiai paplitusi ir dažnai taikoma dvylikos žingsnių programa.

PROFILAKTIKA

Lietuvoje 2004 m. vasario mėn. Lietuvos Respublikos narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politikai koordinuoti ir įgyvendinti buvo įkurtas Narkotikų kontrolės departamentas, kurio pagrindinės funkcijos yra teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės. Viena iš departamento funkcijų taip pat yra tirti narkotikų vartojimo paplitimą Lietuvoje.

2004 m. pabaigoje Lietuvoje atlikto reprezentatyvaus 15-64 metų šalies gyventojų tyrimo rezultatai parodė, kad narkotikų bent kartą gyvenime yra bandę 8,2 proc. Lietuvos gyventojų.[1]

2006 m. Lietuvoje buvo konfiskuota narkotinių medžiagų už 55 mln. Lt[reikalingas šaltinis] - manoma, kad tai tik dešimtadalis viso kiekio.

2008 m. spaudoje paskelbta, kad narkotikų yra bandęs kas trečias Lietuvos studentas[2]

Nuo 2005 metų Lietuvoje pradėta diegti Socialinio emocinio mokymo programa LIONS QUEST. LIONS QUEST misija: padėti suaugusiems ugdyti rūpestingus ir atsakingus jaunuolius visame pasaulyje. Lietuvoje ši programa dar žinoma kaip programa PAAUGLYSTĖS KRYŽKELĖS. vienas iš programos tikslų - narkotikų vartojimo prevencija.