Priešinės liaukos vėžys

Priešinės liaukos vėžys

 

APIBRĖŽIMAS

Priešinės liaukos vėžys yra nekontroliuojamas adenokarcinomos ląstelių augimas priešinėje liaukoje. Priešinėje liaukoje atsiradęs vėžys gali pasklisti į kaimyninius limfmazgius, kartais į kaulus, šlapimo pūslę, storąją žarną ir kitus organus.


EPIDEMIOLOGIJA

Priešinės liaukos vėžys – tai dažniausia Lietuvos vyrų onkologinė liga. Kasmet sergamumas ja padidėja apie 10-15 procentų. Nuo 2003-ųjų priešinės liaukos vėžys tapo pagrindine Lietuvos vyrų onkologine liga. Prostatos vėžiu paprastai serga vyresni nei 60 metų vyrai (90 proc. pacientų). Pastaraisiais metais sergančiųjų šia liga amžius „jaunėja“ - ji vis dažniau nustatoma jaunesniems nei 55 metų vyrams. Anksti diagnozuojant ligą ir efektyviai gydant, apie 70-80 proc. pacientų išgyvena 10 ir daugiau metų.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Ilgalaikiais stebėjimais paremtos analizės pateikė daugiau žinių apie priešinės liaukos vėžio natūralų vystymasi ir ligos eigą. Dabar žinoma, kad nuo pirmųjų vėžinių ląstelių atsiradimo priešinėje liaukoje iki to momento, kai liga išplinta už organo ribų gali praeiti daugiau nei 10 metų, o iki paciento mirties gali praeiti dar keletas metų.

Ligos atsiradimo priežastys nėra aiškios. Tačiau, apibendrinus tyrimų rezultatus, skiriami keli rizikos faktoriai:

  • paveldimumas;
  • mitybos įpročiai - riebus maistas didina tikimybę susirgti;
  • dirbantieji pramonėje ir susiduriantieji su metaliniu kadmiu turi didesnę tikimybę susirgti priešinės liaukos vėžiu.

Navikas gali progresuoti vietiškai, peraugdamas prostatos kapsulę, sėklines pūsleles ir šlapimo pūslės kaklelį, arba limfiniais takais, išplisdamas į klubinius limfmazgius. PLV daugiausiai metastazuoja į kaulinę sistemą. Osteoblastinės metastazės dažniausiai aptinkamos dubens kauluose, šlaunikaulių proksimalinėse dalyse, stuburo slanksteliuose, šonkauliuose. Visceralinės metastazės galimos plaučiuose, kepenyse, antinksčiuose.


KLINIKA

Ankstyvas priešinės liaukos vėžys nesukelia jokių simptomų. Ankstyvos stadijos naviką turintis vyras dažniausiai nejaučia jokių rimtesnių sveikatos sutrikimų susijusių su šlapimo organų sistema ir įgydytojus nesikreipia. Todėl vienintelis būdas išvengti pavėluotos priešinės liaukos vėžio diagnozės yra ankstyvos diagnostikos programa taikoma vyrams, kurie patenka į didžiausią riziką sirgti ankstyvos stadijos liga turinčiųjų amžiaus grupę. Vėliau atsiradę simptomai gali būti:

  • dažnas šlapinimasis, ypač naktį;
  • apsunkintas šlapinimasis;
  • skausmas ar deginimas šlapinantis;
  • skausminga ejakuliacija;
  • kraujas šlapime;
  • skausmas apatinėje nugaros dalyje.


DIAGNOSTIKA

Gydytojas, apžiūrėjęs pacientą, paskiria kraujo ir šlapimo laboratorinius tyrimus. Taip pat gali būti atliktas ultragarsinis (echoskopinis) tyrimas, intraveninė pielografija, cistoskopija. Jei įtariamas vėžys, daroma biopsija, kuri patvirtina galutinę diagnozę. Prostatos tyrimas pirštu, ultragarsinis ar branduolio magnetinio rezonaso tyrimas yra nepakankamai specifiški ankstyvai diagnostikai ar brangūs tyrimai. Šiuos tyrimus rekomenduojama naudoti ligos išplitimo patikslinimui.

Atlikęs tyrimus, gydytojas įvertina ligos stadiją:

            I stadija (A) - navikas nematomas apžiūrint ir pastebėtas tik chirurginės operacijos, kuri buvo daroma šlapinimosi sunkumams pašalinti, metu. I stadijos navikai gali augti vienoje ar keliose priešinės liaukos vietose, bet nėra pasklidę už jos ribų.

            II stadija (B) - navikas apčiuopiamas apžiūrint ir nustatomas kraujo tyrimuose; nėra požymių, kad būtų pasklidęs už priešinės liaukos ribų.

            III stadija - navikas peraugęs priešinės liaukos ribas;

            IV stadija - vėžio ląstelės pasklidusios į limfmazgius ir kitas kūno vietas.


GYDYMAS

Daugeliui vyrų priešinės liaukos vėžys auga lėtai ir, diagnozuotas ankstyvoje stadijoje, nereikalauja gydymo. Gydytojas tik nuolatos  atidžiai stebi tokius pacientus ir ima gydyti atsiradus naujiems simptomams. Dažniausi gydymo metodai - chirurgija, radioterapija ir hormonų terapija.


PROFILAKTIKA

Programos tikslas – pagerinti ankstyvųjų priešinės liaukos vėžio stadijų diagnostiką, taikyti radikalius priešinės liaukos vėžio gydymo metodus, siekiant pailginti sergančiųjų išgyvenamumo trukmę bei sumažinti pacientų neįgalumą ir mirtingumą dėl šios ligos.

Programos priemonėse numatyta:

                      – informavimo apie ankstyvąją priešinės liaukos vėžio diagnostiką ir prostatos specifinio antigeno (toliau – PSA) nustatymo paslauga;

                      – urologo konsultacijos ir priešinės liaukos biopsijos paslauga.

Informavimo apie priešinės liaukos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir PSA nustatymo paslauga teikiama vyrams nuo 50 iki 75 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu.