Priešinės liaukos padidėjimas

Priešinės liaukos padidėjimas arba priešinės liaukos hipertrofija arba gerybinė priešinės liaukos hipertrofija


APIBRĖŽIMAS

Gerybinė prostatos hipertrofija (GPH) yra nepiktybinis priešinės liaukos susirgimas. Prostata yra graikinio riešuto dydžio lytinė liauka, prigludusi prie šlapimo pūslės dugno ir gaubianti šlaplę (kanalą, kuriuo šlapimas išteka iš šlapimo pūslės). Viena iš pagrindinių prostatos funkcijų yra tam tikro sekreto, kuris sudaro apie 90 proc. spermos, gamyba.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Tai vienas iš dažniausiai vyrų organizme pasitaikančių nepiktybinių išvešėjimų. Ar pasireikš šis susirgimas, labai priklauso nuo vyriškų lytinių hormonų, vadinamųjų androgenų, lygio. Susirgimo dažnumas susijęs ir su amžiumi.


LIGOS PRIEŽASTYSIR EIGA

Vyrui senstant, priešinė liauka gali šiek tiek padidėti, užspausti šlaplę ir taip sukelti šlapinimosi sutrikimus. Toks prostatos padidėjimas nėra labai pavojingas, todėl ši būklė yra vadinama gerybine prostatos hipertrofija. Ji dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 60 metų amžiaus vyrams. Daugiau nei trečdaliui virš 70 metų amžiaus vyrams yra diagnozuota gerybinė prostatos hipertrofija

Gėrybinės prostatos hipertrofija atsiradimo priežastis nėra visiškai išaiškinta. Nustatyta, kad prostatos audinių išvešėjimo vystymasis susijęs su senėjimu ir negali atsirasti nesant sėklidžių, iš kurių į kraujo apytaką patenka vyriškas hormonas - testosteronas. Tačiau vien vyriškų hormonų nepakanka, kad atsirastų prostatos augimas, sukeliantis gėrybinę prostatos hipertrofija. Yra nustatyta, kad nejudrus gyvenimo būdas (ilgas sėdėjimas) riebus maistas, padidintas riebalų ir cukraus kiekis kraujyje, aukštas sistolinis kraujo spaudimas, negydomas lėtinis prostatos uždegimas spartina prostatos didėjimą. Prostatos išvešėjimas vyksta per visą gyvenimą.

Nuo 1 iki 2 proc. vyrų, turinčių gerybinę prostatos hipertrofija, greitai gali pasireikšti būklė, vadinama ūminiu šlapimo susilaikymu. Pacientai staiga visiškai negali pasišlapinti, juos vargina stiprūs dubens ir tarpvietės skausmai. Tai yra sunki komplikacija, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos. Kai kurie pacientai pradeda jausti, kad kiekvieną kartą jiems yra vis sunkiau ir sunkiau pasišlapinti, visiškai ištuštinti šlapimo pūslę. Tokia būklė yra vadinama lėtiniu šlapimo susilaikymu. Kai kuriems vyrams gerybinė prostatos hipertrofija gali sukelti dažnus cistito (šlapimo pūslės uždegimo) priepuolius ir skatinti šlapimo pūslės akmenų susidarymą.


KLINIKA

Prostatos sukeliamų problemų esmė – šlapimo ištekėjimo suvaržymas. Be kita ko, tai sukelia ir šlapimo pūslės raumenų hipertrofiją. Kuo sunkiau nusišlapinti ir kuo siauresnė šlaplė, tuo didesnių pastangų reikia šlapimo pūslės raumenims, kad šlapimas būtų pašalintas. Dėl to plečiasi šlapimo pūslės sienelės, daugėja raumenų skaidulų, ir, atvirkščiai, reliatyviai mažėja elastingų audinių. Šlapimo pūslė tampa greičiau sudirginama. Atsiranda nemalonių raumenų kontrakcijų, kurios pasireiškia kaip noras šlapintis.

Dažniausi simptomai:

  • padažnėjęs šlapinimasis, ypač naktį;
  • susilpnėjusi šlapimo srovė;
  • sunkiau pradėti šlapintis;
  • staigus , nenumaldomas noras šlapintis;
  • nevisiško pasišlapinimo jausmas.

DIAGNOSTIKA

Diagnozuojama remiantis klinikiniais ir laboratorinių bei instrumentinių tyrimų rezultatais. Rektalinio (digitalinio) tyrimo metu gydytojas gali apčiuopti prostatą, įvertinti jos dydį, formą, standumą ir paviršių. Norint įvertinti šlapimo srovės greitį ir patikrinti, ar šlapimo pūslė visiškai išsituština, urologas atlieka specifinius klinikinius testus.

Bendras ir biocheminis kraujo tyrimai yra reikalingi siekiant įvertinti inkstų funkciją. Norint nustatyti persistuojančią infekciją ir įvertinti bakterijų atsparumą antibiotikams, rutiniškai yra atliekamas šlapimo tyrimas, ir išauginama mikroorganizmų kultūra. Tikslesniam diagnozės nustatymui prostata yra tiriama ultragarsu (per priekinę pilvo sieną arba per tiesiąją žarną).


GYDYMAS

 

  • Aktyvus stebėjimas: pacientas turi  reguliariai pildyti specialų klausimyną  - tarptautinę prostatos simptomų skalę.
  • Augaliniai vaistai: sustiprina šlapimo srovę, palengvina šlapinimasį, rečiau reikia keltis naktį.
  • Alfa blokatoriai: padeda atpalaiduoti šlapimo pūslės kaklelio ir prostatos raumenis ir tokiu būdu palengvina šlapinimasį. Senesnės kartos alfablokatoriai, pvz. doksazosinas,  veikė ir širdies-kraujagyslių sistemą, todėl pacientai jausdavo silpnumą, veido raudonumą,  pasitaikydavo alpimų, griuvimų ir t.t.
  •  5-alfa reduktazės inhibitoriai: blokuoja procesą, kurio metu testosteronas paverčiamas kita medžiaga – DHT (dihidrotestosteronu). Ši medžiaga, kaip žinoma, yra pagrindinis prostatos didėjimo faktorius.
  • Jeigu medikamentinis gydymas nėra veiksmingas, reikia atlikti endoskopinę transuretrinę prostatos rezekciją (TURP).
  • Mikrobangų termoterapija: jos metu prostata yra sušildoma iki 45ºC, o tokioje aukštoje temperatūroje liaukinės ląstelės pradeda žūti.
  • Elektrovaporizacija: jos metu padidėjusi liaukinio audinio dalis yra pašalinama ją prideginant elektros srove. Tai yra intervencija, kuri yra atliekama endoskopo pagalba.
  • Lazerinę rezekcija: jos metu padidėjusi liaukinio audinio yra pašalinama ją veikiant lazerio energija. Tai – intervencija, kuri taip pat yra atliekama endoskopo pagalba.

PROFILAKTIKA

Didžiausias rizikos faktorius, kad liga progresuos, yra anksčiau buvę ūmus šlapimo susilaikymo epizodai. Taigi reikėtų to vengti.