Pneumotoraksas

Pneumotoraksas

 

APIBRĖŽIMAS

Pneumotoraksas – oro susikaupimas pleuros ertmėje. Pasireiškia kaip skausmas krūtinėje, kosulys, dusulys, padažnėjęs, paviršinis kvėpavimas, oro susikaupimas tarpuplautyje, kakle.


EPIDEMIOLOGIJA

Spontaninis pneumotoraksas gali atsirasti sunkiai dirbantiems arba kilnojantiems sunkumus jauniems žmonėms (atrodantiems sveikais). Tačiau dažniausiai spontaninis pneumotoraksas susidaro trūkus įgimtai plaučių cistai arba pūslei.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

  • Pirminis pneumotoraksas (PT) diagnozuojamas, jei nustatomas jokia plaučių liga nesergančiam žmogui.
  • Antrinį (patologinį) spontaninį PT sukelia oringų krūtinės organų (kvėpavimo takų bei plaučių ir stemplės ligos, dažniausiai buliozinė plaučių emfizema).

Pneumotoraksas gali būti atviras, uždaras ir vožtuvinis. Kvėpavimo metu, kad oras per trachėją patektų į plaučius, krūtinės ląstoje turi susidaryti neigiamas atmosferos slėgis, t.y. krūtinės ląstoje jis turi būti mažesnis negu aplinkoje. Dėl to aukštesnio aplinkos atmosferinio slėgio dėka oras per kvėpavimo takus veržiasi į plaučius. Atviro pneumotorakso metu per atsiradusį krūtinės ląstoje plyšį įkvėpimo metu oras patenka į krūtinės ląstą, o iškvėpimo metu pasišalina iš jos. Šiuo atveju slėgis krūtinės ląstoje susilygina su atmosferiniu, dėl ko plautis palaipsniui bliūkšta, nustodamas atlikti savo funkciją – vykdyti dujų apykaitą. Uždaro pneumotorakso atveju krūtinės ląstos ertmė nesusisiekia su atmosfera. Dėl to atmosferinis slėgis krūtinės ląstoje išlieka žemesnis negu aplinkoje. Šiuo atveju ligos eiga ypač palanki, kadangi oras, esantis krūtinės ląstoje, greitai rezorbuojamas dėl ypatingai gerų pleuros rezorbcinių savybių. Vožtuvinio pneumotorakso atveju ligos eiga būna sunkiausia, kadangi įkvėpimo metu oras per plyšį krūtinės ląstoje patenka į krūtinės ląstos ertmę, tačiau iškvėpimo metu iš jos nebepasišalina. Dėl to sparčiai didėja atmosferinis slėgis krūtinės ląstoje, suspaudžiamas plautis, sutrinka dujų apykaita plaučiuose, gyvulio organizmas pradeda jausti deguonies badą, dūsta, nusilpsta ir gali staiga nugaišti. Esant ne tokiai ūmiai ligos eigai, pneumotoraksas gali sukelti komplikacijų, t.y. gyvulys gali susirgti pleuritu, o vėliau plaučių uždegimu.


KLINIKA

Ūmiai atsiranda stiprus, dūriantis skausmas krūtinėje (pneumotorakso pusėje), plintantis į kaklą, petį, ranką. Ligonį vargina kosulys (kartais atkosima skreplių su kraujo priemaišomis ar tiesiog šviežio, putoto kraujo), dusulys, padažnėjęs, paviršinis kvėpavimas, padažnėjusi širdies veikla, oro susikaupimas tarpuplautyje, kakle, krūtinės sienoje (poodinė emfizema). Ligonis būna išpiltas šalto prakaito, išsigandęs, išblyškęs. Pneumotorakso eiga ir baigtis priklauso jį sukėlusios priežasties.


DIAGNOSTIKA

Stuksendamas plaučius gydytojas girdi timpaninį garsą, klausydamas plaučius – susilpnėjusį ar visiškai pranykusį alsavimą pažeistoje pusėje. Kraujo tyrime gali būti padidėjęs leukocitų skaičiaus, bet dažniausiai kraujas būna nepakitęs. Atlikus krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką, kompiuterinę tomografiją stebimas oras pleuros ertmėje, subliuškęs plautis. Pleuros punkcijos metu nustatomas laisvas oras pleuros ertmėje, išmatuojamas jo slėgis. Torakoskopijos metu, nustatomi plaučių audinio patologiniai pakitimai, paimama medžiaga morfologiniam ištyrimui.


GYDYMAS

Svarbiausias veiksnys, pasirenkant spontaninio PT gydymo metodus, - ligonio funkcinė grupė, kvėpavimo sistemos būklė:

                      − Smarkiai dūstantiems- nedelsiant drenuoti krūtinės ertmę

                      − Kompensuotos būklės- atlikti torakoskopiją

                      − Jei po drenavimo nesumažėjo aeropatinio ir kvėpavimo f-jos nepakankamumas- torakotomija.

Operuojant ligonius atliekama posterolateralinė arba aksiliarinė torakotomija. Pirmiausia surandama priežastis, ji pašalinama. Tada panaikinamos sąlygos pakartotiniam PT susidarymui (esant pirmajam pirminio PT epizodui, neatliekama):

                      − Pleurektomija

                      − Pleurodezė – parietalinės ir visceralinės pleuros sulipinimas, sukėlus uždegimą.


PROFILAKTIKA

Pneumotorakso profilaktika – savalaikis ir adekvatus krūtinės ląstos organų gydymas, sveikas gyvenimo būdas (nerūkymas, organizmo grūdinimas, pakankamas poilsis).