Plonųjų žarnų nepraeinamumas

PLONŲJŲ ŽARNŲ NEPRAEINAMUMAS

 

APIBRĖŽIMAS

Plonųjų žarnų nepraeinamumas yra dažniausia žarnyno nepraeinamumo forma. Plonųjų žarnų nepraeinamumas gali būti tiek ūminis, tiek lėtinis. Taip pat nepraeinamumas gali būti klasifikuojamas į dalinį ir visišką. Kai plonosios žarnos turinys ir dujos praeina obstrukcijos vietą – nepraeinamumas yra dalinis, o jei nepraeina – visiškas.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Mechaninis plonųjų žarnų nepraeinamumas sudaro apie 80 proc. visų mechaninio žarnyno nepraeinamumo atvejų. Dažniausia priežastis yra pilvo ertmės sąaugos po praeityje atliktų operacijų.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Plonųjų žarnų nepraeinamumas gali būti įgimtas, kuris pasireiškia naujagimiui, arba įgytas. 93-100 proc. žarnyno neraeinamumo atvejų būna praeityje atliktos operacijos pasekmė.Įgyto žarnyno nepraeinamumo priežastys gali būti išorinės, spindžio obstrukcijos sukeltos ar dėl žarnų sienelės patologijos.  Išorinės priežastys: sąaugos, išvarža, navikai ir metastazės, pilvo ertmės pūlinys ar kraujosrūva, drenai pilvo ertmėje. Žarnų spindis gali užsikimšti dėl tulžies akmenų, navikų (dažniau būna piktybiniai), svetimkūnių. Žarnų sienelės pokyčiai: invaginacija (procesas, kurio metu vienas žarnos segmentas įsimauna į kitą segmentą), žarnų užsisukimas, Krono ligos sukeltas žarnų uždegimas ir susiformavę fibrozinės struktūros, radiacinis plonųjų žarnų uždegimas.

 

KLINIKA

Pagrindinis plonųjų žarnų nepraeinamumo požymis yra priepuolinis pilvo skausmas. Jei pilvo skausmo periodas trumpas, trunkantis 3-4 minutes, galima įtarti plonųjų žarnų nepraeinamumą aukštai virškinamajame trakte, o jeigu pilvo skausmo periodiškumas ilgesnis (15-20 min.) plonųjų žarnų nepraeinamumas yra žemai virškinamajame trakte.

Liga taip pat sukelia pykinimą ir vėmimą (labiau būdinga aukštam plonųjų žarnų nepraeinamumui), pilvo išsipūtimą (būdinga žemam virškinamojo trakto nepraeinamumui),dujų ir išmatų susilaikymą.

 

DIAGNOSTIKA

Ligą gydytojas nustato remdamasis ligos istorija, klinika ir tyrimais. Laboratoriniuose tyrimuose stebimi tokie pokyčiai: leukocitų skaičiaus pokyčiai, padidėjęs kraujo hematokritas, taip pat padidėjusi šlapalo koncentracija kraujyje, kraujo dujų tyrime randama metabolinė acidozė. Tačiau nei vienas laboratorinis tyrimas nėra pakankamai specifiškas ir tikslus, kad būtų įmanoma patvirtinti ar atmesti diagnozę. Kur kas daugiau informacijos suteikia instrumentiniai tyrimai. Atlikus apžvalginę pilvo rentgenogramą, obstrukcijos lygio diagnostika tiksli 51-60 procentų atvejų. Ultragarsinio tyrimo metu diagnozė tiksliai nustatoma 95-98 proc. atvejų, o obstrukcijos lygis- iki 80 proc. Tai tinkamiausias tyrimas nėščioms moterims ir esant kritinei ligonio būklei.  Vis dėlto, dažniausiai atliekamas kontrastinės medžiagos slinkimo žarnynu rentgenologinis tyrimas, kuris yra idealus būdas nustatyti obstrukcijos lygį. Kur kas mažiau informatyvus kompiuterinės tomografijos tyrimas, tačiau jis atliekamas siekiant gauti papildomos informacijos, kuri negali būti nustatyta rentgenologiniu tyrimu.

 

GYDYMAS

Plonųjų žarnų nepraeinamumas pirmiausia gydomas nustatant ir pašalinant jį sukėlusią priežastį. Pasirenkamas konservatyvus arba chirurginis gydymo būdas- tai priklauso nuo situacijos. Kuomet yra įvykusi ar nustatoma gręsianti plonosios žarnos išemija (plonoji žarna negauna arterinio kraujo), atliekama skubi operacija. Kitais atvejais gydoma konservatyviai: į veną lašinami skysčiai ir tuo pačiu pro nazogastrinį vamzdelį ištraukiami skysčiai, siekiant sumažinti spaudimą plonajame žarnyne. Esant stipriam skausmui, skiriami analgetikai. Taip pat skiriami antibiotikai, siekiant išvengti bakterinių komplikacijų.

 

PROFILAKTIKA

Žarnyno nepraeinamumo profilaktika apima sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, žalingų įpročių atsisakymą ir pan. Taip išvengsime žarnyno ligų ir pilvo ertmės operacijų, kurių pasekme gali būti žarnyno nepraeinamumas.